Europos Sąjungoje (ES) panaikinus tarptinklinio mobiliojo ryšio mokesčius, vartotojai ilgainiui už pokalbius mobiliuoju telefonu gali mokėti brangiau, perspėja vienas telekomunikacijų ekspertas.
ES Skaitmeninės programos komisarė Neelie Kroes siūlo panaikinti mokestį už tarptinklinį ryšį – toks įstatymas turėtų būti parengtas rugsėjo mėnesį. Nors vartotojų organizacijos atsargiai pasveikino tokią idėją, N. Kroes sulaukė milžiniško telekomunikacijų pramonės pasipriešinimo.
Konkurencijos ekonomistų grupės (Competition Economists Group, CEG) direktorius Paulas Reynoldsas sakė, jog tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas gali nenudžiuginti net vartotojų. CEG ekonomistai teikia ekonomines ir finansines konsultacijas konkurencijos ir reguliavimo klausimais.
„Siūlymas panaikinti tarptinklinių ir vidinių skambučių kainų skirtumą nereiškia, kad tarptinklinio ryšio mokesčiai išnyks. Tokiu atveju gali išaugti skambučių kainos šalies viduje, - teigė jis. – Taigi nors daug keliaujantys vartotojai gali pajusti naudą, kitiems vartotojams sąskaitos gali išaugti“.
Telekomunikacijų operatoriai, kurie bus verčiami panaikinti mokesčius už tarptinklinį ryšį, taip pat gali nuspręsti peržiūrėti išankstinio apmokėjimo paslaugas, pažymėjo jis.
„Operatoriai turi daug išlaidų, ir jei jie negalės padengti jų kainomis už tarptinklinį ryšį, jie ras būdų, kaip gauti pinigų iš kitur. Mėnesiniai kontraktai jiems bus patrauklesni“, - teigė P. Reynoldsas.
„Orange“ prognozuoja, kad sumažinus tarptinklinio ryšio tarifus, įmonės pajamos smuks 395 mln. dolerių (1,027 mlrd. litų).
Naujasis įstatymas taip pat siektų standartizuoti didmeninius produktus – dėl to itin nerimauja didžiosios mobiliojo ryšio bendrovės. Laikraštis „Financial Times“ skelbia, kad N. Kroes ir jos komanda yra pasirengę permąstyti šią įstatymo dalį.
Pagal siūlomas taisykles, naujasis visoje Europoje galiojantis „pasas“ leistų vienos ES šalies telekomunikacijų operatoriui keistis vartotojais su kitų ES šalių mobiliojo ryšio tinklais. Drastiškai sumažinus didmenines kainas, neliks jokių kliūčių mažesnėms įmonėms konkuruoti ES erdvėje, neinvestuojant kapitalo į infrastruktūros plėtrą.
Kai kuriais paskaičiavimais, arbitražo kaina tarp egzistuojančių vidaus kainų ir konkurentų pasiūlymų, paremtų siūlomais didmeniniais tarifais, gali siekti net 7 mlrd. eurų per metus.
Tačiau Europos konkuruojančių telekomunikacijų asociacija (European Competitive Telecommunications Association, ECTA), atstovaujanti mažesnėms bendrovėms, teigia, jog nėra jokių įrodymų, kad dabartinio konkurencijos modelio atsisakymas duotų naudos Europos ekonomikai ir galutiniams vartotojams.
„Konkuruojantys telekomunikacijų operatoriai ne tik buvo pagrindiniai produktų novatoriai, bet ir padarė taip, kad vartotojams taptų prieinamas plačiajuostis ryšys, kas, savo ruožtu, paskubino investicijas ir susidomėjimą plačiajuosčiu ryšiu“, - sakė ECTA pirmininkas Tomas Ruhanas.
Tačiau Europos telekomunikacijų tinklų operatorių asociacija (Telecommunications Network Operators' Association, ETNO), atstovaujanti senuosius tinklų infrastruktūros savininkus, užsakė Bostono konsultacijų grupės (BKG) studiją, kuri priėjo priešingos išvados.
„Europos vartotojai gali atsidurti tokioje pozicijoje, kai už internetą mokės palyginus mažą kainą, bet stokos pažangių paslaugų ir galimybių, kurias siūlo naujos kartos prieigos tinklai“, - sakė aukšto rango BKG partneris Wolfgangas Bockas.
Pastaruosius penkerius metus Europos investicijos į telekomunikacijų infrastruktūrą mažėdavo maždaug po 2 proc. kasmet. Europos galimybės investuoti į naujos kartos tinklus gali mažėti toliau, nes, BKG teigimu, Europos telekomunikacijų sektoriaus pajamos toliau smunka.