EK, šalys narės ir EP nesutaria dėl valstybėms būtinos finansų disciplinos

Prancūzija ir Vokietija toliau atkakliai siekia, kad finansinė disciplina Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms būtų būtina. Tačiau tam gali prireikti keisti pagrindinę ES sutartį. Paskutinį kartą ją patvirtinti užtruko kelerius metus, nes pradinius jos variantus referendumuose atmetė olandai, prancūzai, kiek vėliau ir airiai. Tokį pasiūlymą nepalankai vertina mažosios ES šalys ir Europos Parlamentas. Šiuo klausimus Briuselyje ketvirtadienį diskutuos ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vos nurimus ginčui tarp Prancūzijos ir ES teisingumo komisarės Viviane Reding dėl romų trėmimo, komisarė vėl pradeda karą, „neatsakingais“ vadindama tokius Prancūzijos ir Vokietijos planus dėl ES sutarties keitimo, o jos pastabas Paryžius pavadino „įžeidimu“, pranešė „EUobserver“.

„Pradėti fantazuoti apie naujas sutartis man atrodo visiškai neatsakinga“, - antradienį duodama interviu vokiečių dienraščiui pareiškė V. Reding, kalbėdama apie praėjusią savaitę Deauville mieste Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Agelos Merkel pasiektą susitarimą dėl ES finansinio reguliavimo. „Europos sprendimai priimami ne Deauville mieste ir ne tarp tik dviejų narių. Juos Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre priima 27 valstybės narės, remdamosi pagrįstu pasiūlymu, atspindinčiu 500 milijonų piliečių interesus“.

Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas numato keisti ES sutartį taip, kad būtų galima sukurti pastovų ES finansinio gelbėjimo fondą, kaip tai leidžia Vokietijos konstitucija. Vokietija ir Belgija siūlo tik pridėti kelias eilutes prie dabartinės sutarties, kai Kroatija stos į ES, o ne diskutuoti dėl visiškai naujos sutarties.

Prancūzija netruko sureaguoti į V. Reding interviu ir apkaltino ją Paryžiaus „įžeidimu“.
„Žodžiai, kuriuos ši Europos komisarė vartoja šmeiždama Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą, yra nepriimtini ir tokie patys, kaip įžeidžianti retorika, kurios aš niekad nepamiršiu, naudota prieš Prancūziją per kivirčą dėl romų, kurį ji pati įžiebė“, - Prancūzijos senate kalbėjo ministras Europos reikalams Pierre Lellouche.

Tiesa, V. Reding ne vienintelė kritikuoja Deauville susitarimą. Ekonomikos ir piniginių reikalų komisaras Olli Rehnas perspėjo ES vadovus nepasiduoti pagundai keisti sutartį, kad būtų išvengta „moralinio pavojaus“, t.y., jis baiminasi, kad atsiradus galimybei gauti lėšų iš gelbėjimo fondo, nebeliks paskatos laikytis griežtų fiskalinės drausmės reikalavimų.

Europos Parlamentas, taip pat turintis balsą Sąjungos ekonomikos reikaluose, irgi nepalankiai vertina prancūzų ir vokiečių pasiūlymą. Lygiai taip Prancūzijos ir Vokietijos „diktatu“ nepatenkintos ir mažosios ES šalys.