Prisimenant Nacių gestapą ir Rytų Vokietijos slaptąją „Štazi“ policiją, ir dėl to gyventojų įtariai vertinamas sekimo priemones, nenuostabu, kad šios šalies požiūris į „Street View“ paslaugą, lyginant su kitomis Europos šalimis, buvo nepaprastai priešiškas.
Panašu, kad praėjusią savaitę paskelbtas „Google“ pranešimas, jog vokiečiai galės pasirinkti, ar juos įtraukti į programą, ar ne, vis dėlto neišsklaidė žmonių baimės, kad jų privatumas gali būti pažeistas.
ES teisingumo komisarė Viviane Reding prisijungė prie diskusijos antradienį, rugpjūčio 12 d., teigdama vokiečių dienraščiui „Bild“: „Kiekvienas pilietis pagal ES įstatymus turi teisę apskųsti „Goggle Street View“ paslaugą. Tikiuosi, kad „Google“ gerbia Europos duomenų apsaugos įstatymus – bet kurioje Europos šalyje. Geriausia būtų sukurti patogią paprastiems vartotojams ir nebiurokratišką prašymų pateikimo sistemą.“
V. Reding pridūrė, kad, jos nuomone, tokiems prašymams pateikti turėtų būti skirtas „mažiausiai 6 savaičių trukmės“ laikotarpis.
Spaudžiami „Google“ nusileido ir suteikė teisę žmonėms 20-yje miestų įteikti prašymus pašalinti konkrečius namus iš duomenų bazės, tačiau ši funkcija veiks tik iki rugsėjo 15 d. vidurnakčio, todėl Google priims tik iki rugsėjo 21 d. išsiųstus raštiškus prašymus.
Vokietijos Federalinis komisaras Peteris Schaaraa, atsakingas už duomenų apsaugą, taip pat susirūpinęs. Savo internetiniame dienoraštyje jis parašė, kad 10 tūkst. žmonių jau kreipėsi į Google, norėdami išreikšti nepasitenkinimą „Street View“ paslauga. Tačiau „Google“ tikisi, kad gavę daugiau informacijos apie paslaugą, žmonės įvertins jos naudą sau, vietiniam verslui ir turistams.