Serbija – vienintelė Europos valstybė, pasirašiusi Laisvosios prekybos sutartį su Rusija bei tuo pačiu einanti prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) keliu. Dėl Ukrainoje įsiliepsnojusios krizės ši valstybė atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Kovo 16 d. pasibaigus priešrinkiminei kampanijai buvo nuspręsta nekelti šio opaus klausimo.
Kaip rašo „Le Figaro“, Serbijos Progreso partijos pirmininko pavaduotojas I. Mirovičius pažymėjo, jog Serbijai reikia spręsti savo problemas. Panašios pozicijos laikosi ir daugelis Serbijos politikų, nusprendusių nepalaikyti nė vienos Ukrainos konflikto pusės.
Kremliaus pateikta paralelė tarp Krymo ir Kosovo daugeliui Serbijos sostinėje Belgrade nepasirodė tinkama. Aršiausi nuomonės, kad Kosovas priklauso Serbijai, šalininkai, kurie taip pat yra ir ištikimiausi Maskvos gynėjai, pradėjo griežti dantimis. Anksčiau jie buvo linkę sekti pasaką apie amžiną dviejų slavų tautų meilę bei dažnai primindavo, kad tik dėl gerų santykių Rusija sutrukdė buvusiai Kosovo provincijai, kurios nepriklausomybę Vakarai pripažino 2008 m., įstoti į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO).
Dėl daugelio dalykų jaučiantis dėkingumą Kremliui Serbijos Socialistų partijos pirmininko pavaduotojas Dušanas Bajatovičius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palygino nepalyginamus dalykus. „Nemanau, kad Kosovas turėjo teisę į atsiskyrimą. Istoriškai tai serbų žemė. Kita vertus, Krymas istorine prasme – tai Rusijos teritorija“, - samprotavo D. Bajatovičius. Jis nėra tik politikas, D. Bajatovičius vadovauja Serbijos energetikos įmonei „Serbgaz“, kurią kontroliuoja Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“. „Serbgaz“ atlieka svarbų vaidmenį dujotiekio „Južnij potok“ projekto realizavimo procese. Šis dujotiekis turėtų garantuoti gamtinių dujų iš Rusijos tiekimą į Vakarų Europos šalis ne per Ukrainos teritoriją.
Už visų išorinių draugystės apraiškų slypi Kremliaus siekimas kontroliuoti Serbiją. „Kosovas neturi jokios reikšmės Rusijai“, - taip mano analitikas iš Belgrado Dejanas Vukas Stankovičius. „Tai tik alibi interesų apsaugai, kurie vakar buvo ginami Gruzijoje, o šiandien – Kryme. Rusija laikosi šios pozicijos tam, kad kurstytų prieš Vakarus nukreiptą nusiteikimą Serbijoje bei kuo labiau atitolintų Serbijos planus įstoti į NATO“, - įsitikinęs jis. Belgrade, kur dar nėra pamirštas 1999 m. NATO bombardavimas, nė vienas politikas nesiryžta ištarti nė žodžio dėl prisijungimo prie NATO. Vis dėlto daugelis mano, kad prisijungimas prie ES, kuris tikrai užtruks, gali atverti duris ir į NATO.