Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Dublinas nenori kreiptis pagalbos ir didinti mokesčių

Dublinas nenori kreiptis pagalbos ir didinti mokesčių

Antradienį Briuselyje susitiksiantys 16 euro zonos valstybių narių finansų ministrai patvirtins pastarųjų dienų spėliones, ar Airija bus priversta kreiptis į ES dėl milijardų eurų finansinės pagalbos, praneša „The Guardian“. Informacinių šaltinių Briuselyje teigimu, Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai, Europos Komisijos (EK) ir Eurogrupės, įteisinusios eurą kaip bendrąją valiutą, atstovai pastarosiomis dienomis susisiekė su Airijos finansų ministru Brianu Lenihanu, su kuriuo aptarė paramos suteikimo galimybes ir sąlygas.

Savaitgalį Briuselyje vyravo nuomonės, kad Dublinas atsispyrė spaudimui kreiptis pagalbos dėl paramos ne dėl nepalankių paramos sąlygų. Greičiausiai tokį sprendimą nulėmė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ECB ekspertų Briano Coweno vyriausybei diktuojama fiskalinė politika ir baimė dėl galimo spaudimo padidinti taip vertinamą Airijoje mažą įmonių pelno mokesčio tarifą, kuris šiuo metu yra 12,5 proc. Už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas EK narys Ollis Rehnas praeitą savaitę Dubline aiškiai pasakė, kad klausimai dėl mokesčio tarifų bus įtraukti į finansų ministrų susitikimo darbotvarkę, jeigu ES pareigūnams Airijoje bus suteikti biudžetiniai įgaliojimai, kaip tai nutiko Graikijoje.

„Sunku įsivaizduoti, kad Airija išliktų mažų mokesčių valstybe“, - teigė O. Rehnas.

Dublinas neigia

Tuo tarpu Airijos vyriausybė per savaitgalį tris kartus pabrėžė, kad ji pagalbos iš ES neprašė. Paskutinis gandus paneigė Verslo, prekybos ir inovacijų ministras Battas O'Keefe.

Dublinas nenori kreiptis pagalbos ir didinti mokesčių
© Dž. Lukošiaus nuotr.

„Nepaisydami daugelio spekuliacijų, neigiame, kad prašėme prisijungti prie kokios nors bendrijos, arba pasinaudoti bendrijos fondais“, - po „Reuters“ išplatinto pranešimo apie pradėtas diskusijas dėl paramos, penktadienį (lapkričio 12 d.) Airijos radijui pareiškė finansų ministras B.Lenihanas.

Tačiau Airija gali sulaukti stipraus spaudimo iš didesnių ir galingesnių euro zonos valstybių, ypatingai iš Vokietijos, kuri siekdama išvengti domino efekto deda visas pastangas nuraminti rinkas ir su investuotojais pereiti prie tikslinių šalių - Portugalijos arba Ispanijos, keliančių grėsmę euro stabilumui.

Antradienio posėdis tęsis iki trečiadienio, kuomet ES finansų ministrai susitiks Briuselyje.

Veikia pagalbos fondas

Gegužės mėnesį Graikijos skolai pasiekus aukščiausią lygį šių laikų istorijoje ir vos nesukėlus euro žlugimo, vyriausybių vadovai ir TVF įsteigė 750 mlrd. eurų neatidėliotinos paramos bendrai valiutai fondą. Airija bus pirmoji šalis, kuri į jį kreipsis, nes krizę išgyvenančiai Graikijai 110 milijardų eurų finansinė parama buvo suteikta atskirai.

750 mlrd. eurų fondą sudaro trys dalys - 250 mlrd. suteikia TVF, 440 mlrd. eurų euro zonos vyriausybės iš finansinio stabilumo mechanizmo Liuksemburge ir 60mlrd. eurų suteikiama iš EK administruojamo Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF).

Airijai parama būtų suteikta iš EFSF. Apytikriais skaičiavimais, paskos dydis yra apie 60 – 80 mlrd. eurų.

„Iš Airijos vyriausybės nebuvo gautas prašymas EFSF paskolai gauti. Airija teigia, turinti pakankamai lėšų bent iki kitų metų pradžios", - sakė pareigūnas.

Ar Dublinas privalo prašyti pagalbos, euro zonos vyriausybės turės nuspręsti pasitarusios su EK ir ECB, ar Airijos krizė kelia pavojų eurui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA