Kaip pavyzdį šalies vadovė pateikė Bendrą žemės ūkio politiką, kuri, anot D.Grybauskaitės, yra per brangi.
"Europa atrodo kaip peraugęs paauglys, kuris augo greičiau nei drabužiai, kuriuos jis dėvi", - antradienį paskelbtame interviu portalui "Euractiv" sakė prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, prisitaikyti prie plėtros Europai reikia tiek politiškai, tiek ekonominėje integracijoje.
"Mums reikia pritaikyti ne tik mūsų institucijas, bet taip pat pertvarkyti bendrą politiką", - sakė D.Grybauskaitė.
"Negalime tęsti plėtros su ta pačia Bendra žemės ūkio politika. Ji per brangi. Tas pats ir su regionine politika (...). Turime keistis kartu su plėtra, ko mes dar nepadarėme", - sakė prezidentė, kuri prieš tai buvo už ES biudžetą atsakinga eurokomisarė.
Lietuva sieks bendros energetikos politikos
Iki 2013 m., kada Lietuva perims pirmininkavimą ES, Lietuvos ekonomika atsigaus ir taps stabili, tačiau ES dar nebus visiškai atsigavusi nuo didžiulių stimuliavimo paketų ir didelių deficitų daugumoje šalių. Vis dėlto ekonominė padėtis bus daug geresnė ir bus pastebimas augimas, taip teigė prezidentė.
„Pagrindiniai Europos klausimai bus didėjantis demografinis spaudimas, inovacijos ir gilesnis ekonominių politikų tarpusavio ryšys. Manau, kad tuo metu jau egzistuos ar bent formuosis bendros kontrolės ir priežiūros institucijos, kurių nori Europa. Greičiausiai, jau būsime išsprendę kai kurias problemas, kilusias po krizės, kad išvengtumėme tolesnės krizės. 2013-ieji bus paskutiniai derybų dėl finansinių perspektyvų metai“, - sakė buvusi eurokomisarė.
Anot D. Grybauskaitės, Lietuva 2013 m., perėmusi pirmininkavimą ES, sieks bendros energetikos politikos.
„Mūsų regionui to labai reikia, nes mes esame izoliuoti energijos, dujų ir infrastruktūros srityse. O kalbant apie vidaus rinką, ji turi būti integruota ne tik prekių ir paslaugų, bei ir energijos infrastruktūros srityje“, - teigė prezidentė. Anot jos, tam neprireiks keisti ES sutarčių.
„Be energijos infrastruktūros ir europinių tinklų mes nesame vieninga ekonominė erdvė, mes vis dar esame fragmentiški arba tiesiog esame kelios ekonominės erdvės. Kalbu ne tik apie Baltijos šalis, bet ir apie Rumuniją ir Bulgariją. Ateityje ir Balkanų padėtis bus panaši. Atrodo, kad politinis plėtros procesas vyko sparčiau nei ekonominė integracija“, - sakė Lietuvos vadovė.