Ambicingo ES plėtros projekto rezultatu įvertino politologas, Liuveno katalikiškojo universiteto mokslininkas Filipas Pershokas. Pasak jo, šis plėtros projektas buvo griežtai kritikuojamas dar net nepradėjus jo įgyvendinti.
„Šiandien jis taip pat kritikuojamas, tačiau, mano manymu, tai buvo istorinė būtinybė atsižvelgiant į tai, jog ES kūrimas nedalyvaujant daugeliui šių šalių dėl priežasčių, susijusių su Šaltuoju karu, todėl jis galėjo būti tęsiamas tik prisijungus šioms valstybėms. Man atrodo, kad ekonominiu požiūriu dalis šių valstybių pasiekė reikšmingų rezultatų. Pavyzdžiui, Čekijoje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis 2012 m. buvo didesnė nei Portugalijoje. Ši tendencija stebima daugelyje naujų ES šalių narių“, - pabrėžė politologas.
Be to, šio projekto įgyvendinimas padėjo stabilizuoti situaciją Europos žemyne. Be jokios abejonės, daugelis atsimena, kas dėjosi Balkanų regiono šalyse bei mato, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Tokia pati situacija galėjo būti ir Vengrijoje dėl kaimyninėse valstybėse gyvenančių vengrų mažumų, tačiau tai neįvyko.
„Manau, kad nepaisant viso to, esame naujų lyderių tarp šių šalių atsiradimo liudininkai. Galima kalbėti apie Lenkiją. Pastarojo meto įvykių Ukrainoje fone būtų teisinga pastebėti teigti, jog ši šalis atliko svarbų vaidmenį. Europa keičiasi. Esame įpratę vertinti situaciją Europos žemyne Vakarų ir Rytų skirtumų požiūriu. Tačiau šiandien pastebime, jog ryškėja skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų Europos valstybių. Pagrindinė šių skirtumų ryškėjimo priežastis ta, jog dauguma į euro zoną įeinančių valstybių yra Šiaurės Europoje. Taip pat svarbu tai, jog prie euro zonos prisijungė naujos ES šalys narės“, - teigė F. Pershokas.
Praėjus dešimčiai metų po 2004 m. ES plėtros projekto įgyvendinimo, Europa tapo dinamiškesnė, todėl dabar būtų teisinga žvelgti į situaciją ne vertinant naująsias ir senąsias ES šalis nares, o žvelgiant į viską iš naujo Europos padalinimo perspektyvos.