Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton susėdo prie derybų stalo praėjus mažiau nei parai po to, kai trys prorusiški separatistai buvo nukauti per reidą karinėje bazėje pietrytiniame uostamiestyje prie Azovo jūros.
Tas susirėmimas įsipliekė Mariupolyje, kai apie 300 žmonių apmėtė Molotovo kokteiliais ir apšaudė VRM pajėgų bazę, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“.
Šis smurtas dar labiau padidino įtampą prieš derybas Ženevoje, kuriomis tikimasi pradėti dialogą dėl didžiausios krizės tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo pabaigos išsprendimo.
Rusija, kuri yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina, perspėjo Kijevą nenaudoti jėgos prieš Kremliui simpatizuojančius kovotojus, kurie užiminėjo vyriausybinius pastatus šalies pietryčių regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Maskva pažymėjo pasiliekanti teisę ginti tame regione gyvenančius tėvynainius.
Derybos vyks kitą dieną po to, kai Kijevo organizuota karinė operacija prieš separatistus įstrigo kaip reikiant nė neprasidėjusi. Separatistai nerodė jokių ženklų, kad ketina pasiduoti, o vyriausybė patyrė pažeminimą, kai kovotojai atėmė kelis šarvuočius iš karių, pasiųstų jų išvaikyti.
Didėjant įtampai, NATO paskelbė dislokuosianti daugiau pajėgų Rytų Europoje, taip pat paragino Rusiją liautis „destabilizuoti“ Ukrainą, kurią krečia sumaištis nuo Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo vasarį.
Vienas iš aktualiausių klausimų šiuo metu – ar diplomatija gali išvesti Ukrainą iš padėties, kuri, pasak Maskvos, gali virsti „pilietiniu karu“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį perspėjo, kad Kijevo vyriausybės paskelbta „nusikalstama“ operacija prieš separatistus gali sutrikdyti derybas Ženevoje.
Vienas JAV Valstybės departamento pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, taip pat pabrėžė, jog tos derybos labai trapios.
„Buvo sunku pasiekti tikrą dialogą tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakė jis.
Maskva atsisako pripažinti Kijevo vyriausybės teisėtumą.
Vašingtonas ir Kijevas per šias derybas sieks užsitikrinti Rusijos pritarimą, kad prorusiški kovotojai Ukrainoje turi būti nuginkluoti, nors Maskva neigia palaikanti su jais kokius nors ryšius.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga jau paskelbė sankcijas kai kuriems Rusijos ir Ukrainos politikos bei verslo veikėjams, įskaitant prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos narius.
Bet jeigu tas susitikimas bus nesėkmingas, Vakarų šalys pasiruošusios taikyti Maskvai platesnes ekonomines ir finansines sankcijas, turinčias paveikti jau dabar braškančią Rusijos ekonomiką.