„Jei bus toliau laikomasi esamo požiūrio į skolų ir biudžeto deficito statistiką, valstybės narės bus nevienodai traktuojamos ir tokiu būdu persitvarkančios šalys liks nuskriaustos“, teigiama devyneto valstybių (Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Švedijos) praėjusią savaitę išsiųstame laiške ES specialiai ekonomikos valdymo darbo grupei.
Jame teigiama, kad valstybės lėšomis mokamų pensijų schemos įdiegimas yra „nepaprastai svarbus, siekiant padidinti Europos bendrųjų finansų ilgalaikį stabilumą.“
„Bet tokias reformas jau įdiegusių valstybių narių patirtis rodo, kad toks procesas sukelia ryškų ... bendrosios valstybės skolos ir deficito rodiklių pablogėjimą“, priduriama toliau ir atkreipiamas dėmesys į „šiuo metu galiojančio Stabilumo ir augimo pakto iš esmės sąlygojamą nesąžiningumą ir neefektyvumą“.
Centrinės Europos ir Baltijos šalių reformų pagrindinis tikslas – pereiti nuo visiems vienodo dydžio einamųjų mokėjimų („pay as you go“) pensijų sistemos, pagrįstos solidarumo tarp kartų principu, iki kaupiamosios kapitalu pagrįstos sistemos.
Vokietijos finansų ministerija antradienį, rugpjūčio 17 d., į tai reagavo pareikšdama, kad „labai skeptiškai“ vertina pokyčius, dėl kurių tam tikrų šalių rodiklius bus „sunkiau interpretuoti ES lygiu“.
„Be to, tai bus žalinga vyriausybėms, pasirinkusioms kitokius pensijų sistemos reformavimo būdus ir kitaip perskirstančioms reformos išlaidas“, sakoma „Bloomberg“ cituojamame ministerijos pranešime spaudai.
Savo ruožtu Europos Komisija tą pačią dieną pareiškė, kad ji dar svarsto savo poziciją šiuo klausimu. „Žinoma, komisija norėtų, kad valstybės skolų kriterijai būtų sustiprinti ir rimčiau vertinami, todėl itin svarbu jau dabar iškelti šį klausimą“, - reporteriams kalbėjo komisijos atstovas spaudai Amadeu Altafajus.