Šie pranešimai sukėlė abejonių dėl Europos bankinės sistemos, kurios sunegalavimas tapo esmine Europos finansinės krizės paplitimo ir užsitęsimo priežastimi. Kaip teigia www.neurope.eu, „Barclays“ buvo vertinamas analitikų kaip turintis palinginti pakankamai kapitalo pagal žemyninius standartus tuo tarpu, kai JAV bankai buvo restruktūrizuoti ir rekapitalizuoti panaudojant iki 2009 m. negirdėtas mokesčių mokėtojų pinigų sumas.

Šiuo metu naujienų pranešimuose teigiama, kad kyla baimių dėl reglamentuojančių Europos institucijų spaudimo kitoms institucijoms dėl akcijų leidimo ir paskolų nurašymo, kas kartu su griežtesnėmis faktinio įsiskolinimo taisyklėmis bankams reikš spaudimo dėl verslo ir ūkinių paskolų didėjimą, kas toliau neigiamai veiks žemyno ekonominio augimo pespektyvas.

17 euro zonos šalių narių nacionalinės teisės aktai spaudžia bankus spręsti problemas prieš Europos centriniam bankui perimant tiesioginį vadovavimą euro bloko didiesiems bankams kitais metais, kurie vis dar laikomi negalinčiais sugriūti dėl savo dydžio.

„Deutche Bank“ pastarųjų korekcinių veiksmų metu teigė skirsiantis papildomą 250 mlrd. eurų (863,2 mlrd. litų) sumą aktyvams iš akcijų paketo, kas tolygu Danijos bendrajam vidaus produktui per metus bei dešimteriopai viršija finansinį pagalbos Kiprui paketą.