Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (708)
Daugiausia posėdžių praleido V.Landsbergis, daugiausia kalbėjo Z.Balčytis

Daugiausia posėdžių praleido V.Landsbergis, daugiausia kalbėjo Z.Balčytis

Ne lankomumo statistika, o darbo rezultatai svarbiausia, tikina Lietuvos europarlamentarai. Lietuvos Europos Parlamento (EP) narių dalyvavimas EP plenariniuose posėdžiuose svyruoja nuo 63 iki 96 procentų.

Europos parlamento veiklą stebinčio nepriklausomo tinklalapio votewatch.eu duomenimis, daugiausiai EP plenarinių posėdžių dienų iš Lietuvos europarlamentarų praleido profesorius Vytautas Landsbergis, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, filosofas Leonidas Donskis
bei Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Pastarieji du dalijasi trečia vieta, nes praleido lygiai tiek pat plenarinių EP posėdžių.

Nuo rinkimų į Europos Parlamentą 2009 metų liepą iki 2010 metų pabaigos V.Landsbergis dalyvavo apie 63 proc. plenarinių posėdžių, R.Paksas – apie 70 proc., L.Donskis bei V.Uspaskichas – apie 83 proc.posėdžių.

Pagal dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose V.Landsbergis užima 718 vietą, R.Paksas - 704 – 705 vietą, L.Donskis su V.Uspaskichu - 569 – 576 vietas iš 736 europarlamentarų.

Svarbiausias darbas – galvoti apie Lietuvą

Pasak V.Landsbergio padėjėjos Indrės Baublytės, V.Landsbergiui teko praleisti keletą plenarinių posėdžių dėl sveikatos problemų, keletą kartų posėdžiuose nedalyvavo ir dėl svarbių įsipareigojimų bei renginių Lietuvoje, kurie sutapo su plenarinėmis EP sesijomis.

„Juk Europos Parlamentaro darbas vyksta tiek Europos Parlamente, tiek savo šalyje. Tačiau ir būdamas Lietuvoje profesorius vis dėlto seka sesiją ir būna informuotas dėl svarbių klausimų“, - teigė I.Baublytė.

„Posėdžiuose dalyvauju ten, kur reikia dalyvauti, kur, mano supratimu, darbas prasmingesnis, ir tam turiu visišką teisę ir atsakomybę. Darbas yra vertinamas pagal rezultatus, o ne dalyvavimo pliusus“, - „Mano EP“ aiškino R.Paksas. Paklaustas, kokius europarlamentaro darbus jis laiko svarbiausiais, R.Paksas teigė, kad galvojimą apie Lietuvą nuo pat pirmos sekundės, kai pakyla link Briuselio skrendantis lėktuvas, iki paskutinės, kai reikės grįžti.

„Visas darbas, veikla, pasisakymai, pokalbiai diskusijose, neoficialūs pokalbiai yra įvilkti į tai“, - sakė R.Paksas.

Leonidas Donskis
Leonidas Donskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Kaip žmogus, kuriam teko dėstyti, galiu pasakyti, būna studentų, kurie nuoširdžiai lanko visas paskaitas, bet jie nuo to netampa labai gerais studentais. O būna studentų, kurie ir nenueina į mažiau įdomią paskaitą, nes sėdi „prikritę“ prie įdomios knygos“, - analogiją pateikė L.Donskis. Jo nuomone, rimtas prasižengimas ir prasilenkimas su politine etika būtų, jeigu europarlamentarai praleistų svarbius balsavimus, tokius kaip sprendimus dėl ES biudžeto, ar pagalbos skyrimo kokiai nors šaliai. Svarbūs balsavimai, anot jo, vyksta Strasbūre, o Briuselyje plenariniuose posėdžiuose gausu proginių susitikimų, iškilmingų kalbų, ceremonijų.

Pasak L.Donskio, svarbiausi darbai europarlamentarui nėra pamatuojami statistika, tai darbai, kurie „reikalauja ekspertinių ir analitinių galių“: teisės aktų kūrimas, buvimas pranešėju, darbas komitetuose, grupėse, susitikimai su nevyriausybinėmis organizacijomis, lobistais, kitų šalių politikais, žmogaus teisių gynėjais.

„Jeigu EP narys tokio darbo neatlieka, jam telieka aklai pasikliauti tuo, ką politiniai patarėjai grupėse surašo balsavimo popieriuose, aklai spaudyti balsavimo mygtukus, neturint nuomonės, nepasidomėjus klausimais“, - sakė L.Donskis ir pridėjo: „Rezultatai turi byloti už save“.

V.Uspaskichui dalyvauti trukdo teismo posėdžiai

Darbo partijos V.Uspaskichas per savo kadenciją Europos Parlamente Europos Komisijai uždavė vieną klausimą. Jis buvo apie Lietuvą. V.Uspaskichas pernai gegužę EK klausė, ar Europos Komisija renka informaciją apie nedemokratines tendencijas, žmogaus teisių pažeidimus, politinės opozicijos persekiojimą Lietuvoje.

„Ar Komisija nemano, kad bendras žmogaus teisių pažeidimų lygmuo Lietuvoje kelia daug didesnį susirūpinimą nei padėtis Rusijoje?“, - klausė V.Uspaskichas.

Šis politikas plenarinėje sesijoje pasakė 64 kalbas, daugiausiai tai buvo paaiškinimai dėl balsavimo motyvų. Pernai rugsėjį balsuojant dėl jo teisinė neliečiamybės panaikinimo V.Uspaskichas sakė kalbą, kad prieš jį vyksta politinis puolimas, o jis esąs oficialiai pripažintas politinių persekiojimų auka pagal Europos konvenciją.

„Aš aklas, be manęs buvo priimtas sprendimas kaip Stalino laikais“, - kolegoms europarlamentarams dėstė politikas.

„Mano EP“ V.Uspaskichas teigė, kad vienas svarbiausių europarlamentaro darbų yra būti
pranešėju.

„Kitas svarbus dalykas yra diskusijos politinėse grupėse. Jos duoda daug naudos, nes
formuojasi bendra nuomonė. Kai nuo politinės grupės rengiamas rezoliucijos projektas,
realiausiai per tai gali nuomonė „praeiti“, - aiškino Liberalų ir demokratų aljanso už Europą
frakcijai priklausantis V.Uspaskichas. Svarbiu darbu jis pavadino ir veiklą komitetuose, tik
ten, pasak jo, galima rezoliucijoms padaryti mažiau įtakos, jeigu netenka būti pranešėju.

„83 procentai lankomumas tai pakankamai gerai. Tačiau anksčiau aš visus plenarinius

Daugiausia posėdžių praleido V.Landsbergis, daugiausia kalbėjo Z.Balčytis
© DELFI / Audrius Solominas


posėdžius lankiau, bet, kai panaikino neliečiamybę, man ketvirtadieniais dalyvavimas Lietuvoje teismo posėdžiuose „išmuša“ beveik visą darbą“, - teigė politikas. V.Uspaskichas
kaltinamas baudžiamojoje byloje dėl opozicinės Darbo partijos "juodosios buhalterijos". Partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie
23 mln. išlaidų bei nesumokėjusi apie 4 mln. litų mokesčių. EP pernai rudenį dėl šios bylos panaikino V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę.

Pasak politiko, pirmadieniais EP nebalsuojama, rimtas darbas vyksta antradieniais- ketvirtadieniais, bet jau trečiadienį jis paprastai turįs skristi į Lietuvą, kad dalyvautų teismo posėdžiuose. Politikas teigė mėginsiąs padėtį taisyti, kreipsis į EP Teisės reikalų komitetą.

„Jeigu nebūna teismo posėdžių, tai visą laiką dalyvauju sąžiningai“, - tikino V.Uspaskichas.

Stropiausias - Z.Balčytis

Daugiausiai posėdžių dienų dalyvavo socialdemokratas, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis bei konservatorius Algirdas Saudargas. Jie abu dalyvavo apie 96 procentus plenarinių posėdžių dienų. Palyginti su visų šalių europarlamentarais, jie buvo 146 – 156 vietose tarp visų savo kolegų EP. Stropiai posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis – jo dalyvavimas užregistruotas apie 95 procentus posėdžių dienų.

Apskritai visame parlamente 28 parlamentarai buvo užregistruoti dalyvavę posėdžiuose visus 100 procentų dienų, kai posėdžiai vyko. Mažiausiai EP posėdžių dalyvavo EP parlamentaras iš Rumunijos George Becali – apie 32 procentus.

Daugiausia posėdžių praleido V.Landsbergis, daugiausia kalbėjo Z.Balčytis
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)

„Aplinkybės susiklosto įvairiai, plenarinės sesijos metu gali išpulti komandiruotė arba svarbūs renginiai, susitikimai Lietuvoje. Nebūtinai tai bus visa plenarinė savaitė, gali tekti praleisti dieną ar kitą. Taip pat neatmestina aplinkybė, kad ir keistai skambėtų, oro, keliavimo sąlygos. Pavyzdžiui, ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas, pūgos ir panašiai, kurie gali sutrikdyti parlamentarų galimybes atvykti į posėdžius“, - „Mano EP“ teigė jauniausia Lietuvos europarlamentarė, 27 m. amžiaus Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri EP plenariniuose posėdžiuose dalyvavo apie 94 procentus dienų, kai jie vyko. Be to, pasak jos, plenariniame posėdyje praleisti visą dieną beveik neįmanoma, nes tuo pačiu metu vyksta ir delegacijų susitikimai, darbo grupių posėdžiai. Jos nuomone, EP komiteto posėdžiai yra pagrindinė veiklos sritis, nes būtent komitetuose svarstomi pranešimai, direktyvos, ten parlamentaras pakeitimais gali gana daug pasiekti.

„Dažnai sulaukiu piliečių kreipimosi dėl balsavimo prieš pat plenarinę sesiją. Taip, galima atsižvelgti į nuomonę, tačiau norint pasiekti konkrečių rezultatų, reikia dirbti komitete, nes būtent ten yra pirminė stadija, derybos dėl teksto. Plenarinė sesija yra galutinis dokumento patvirtinimas“, - sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

J.Imbrasas – „nelojaliausias“

Partijos Tvarka ir teisingumas atstovas, buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas,votewatch.eu duomenimis, buvo pagal balsavimo rezultatus mažiausiai „lojalus“ savo politinei grupei, vienas mažiausiai „lojalių“ ir šalies daugumos balsavimuose. J.Imbrasas mažiau nei pusę – apie 49 procentus – balsavo taip pat, kaip ir jo politinės grupės Europos Parlamente „Laisvės ir demokratijos Europa“ dauguma. Šio politiko „lojalumas“ šalies daugumai – balsavimas taip pat, kaip dauguma kitų Lietuvoje išrinktų europarlamentarų – siekė apie 60 procentų. J.Imbrasas, palyginti su visais 736 EP nariais, buvo vienas mažiausiai „lojalių“ savo politinei grupei: užėmė 708 vietą.

Tvarkos ir teisingumo partijos įkūrėjas, nušalintasis prezidentas R.Paksas taip pat buvo vienas mažiausiai „lojalių“ savo politinei grupei iš visų Lietuvoje išrinktų europarlamentarų. Apie 51 procentą jo balsų sutapo su tuo, kaip balsavo dauguma frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“, kuriai jis priklauso, narių.

R.Paksas iš visų ES parlamentarų buvo mažiausiai „lojalus“ balsavimuose šalies daugumai – apie 55 procentus atvejų balsavo taip, kaip dauguma Lietuvoje išrinktų europarlamentarų.

Kalbiausi – socialdemokratai

Iš visų Lietuvos europarlamentarų daugiausiai klausimų Europos Komisijai arba Europos tarybai uždavė socialdemokratė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, o daugiausia kalbų pasakė socialdemokratas buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis. V.Blinkevičiūtė uždavė 46 klausimus ir pasakė 150 kalbų. Pagal kalbų kiekį Lietuvos politikė buvo 20-a tarp 736 ES parlamentarų iš visų šalių.

Z.Balčytis uždavė 28 klausimus ir pasakė 196 kalbas. Pagal kalbų kiekį, votewatch.eu duomenimis, jis buvo 14-as tarp visų europarlamentarų.

Didžiausi tyleniai EP posėdžiuose, nepaisant to, kad juose dalyvavo dažniausiai, buvo V.Tomaševskis ir A.Saudargas. V.Tomaševskis, votewatch.eu duomenimis, per pusantrų metų uždavė vieną klausimą, nepateikė pasiūlymų rezoliucijoms, pasakė keturias kalbas plenariniuose posėdžiuose. Vienoje jų jis teigė, kad Lietuvoje turi būti gerbiamos tautinių mažumų teisės, kitoje – kad EK tautinės mažumos nejaustų diskriminacijos visoje ES, trečioje kalbėjo apie nevienodą Bendrijos šalių žemdirbių dotavimą. Parlamentaras taip pat kreipėsi į Europos Komisiją dėl vizų režimo supaprastinimo Baltarusijai. Kalbas politikas sakė ir lietuvių, ir lenkų kalbomis.

A.Saudargas iki 2010 metų pabaigos uždavė keturis klausimus EK arba Europos Tarybai,
nepateikė pasiūlymų rezoliucijoms, pasakė penkias kalbas plenariniuose posėdžiuose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA