Kaip rašo www.euobserver.eu, Liberalų Partijos lyderis ir buvęs Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas sakydamas kalbą Norvegijoje rugpjūčio 12 d. teigė, kad danai turi atsisakyti šios galimybės (angl. opt-out), kuri buvo įvesta prieš daugiau nei 20 metų, sprendžiant klausimus, susijusius su Europos Sąjungos (ES) gynyba ir teisingumu.

„Atėjo laikas, kai privalome atsisakyti šių išlygų. Poreikis nutraukti daromą neigiamą poveikį toks skubus, ypač stipriai jaučiamas dėl galimybės nedalyvauti teisingumo srityje, kad būtų neatsakinga tai tęsti toliau. Būtina sąlyga – Danijos parlamento pritarimas, būtent to dabar ir siekiu“, - interviu danų dienraščiui „Politiken“ praėjusį savaitgalį sakė L. L. Rasmussenas.

Planai įsteigti ES Viešojo kaltintojo pareigybę, kas iš dalies padėtų kovoti su sukčiavimais ES biudžeto srityje, rodo, kad Danijos teisingumo sistema gali identifikuoti problemas.

Dabartinė vyriausybe jau anksčiau planavo surengti referendumą dėl galimybės nedalyvauti panaikinimo gynybos ir teisingumo srityse.

Tačiau ministrė pirmininkė Helle Thorning-Schmidt 2012 birželio mėn. atmetė šį siūlymą, remdamasi bendruoju „nerimu ir neužtikrintumu“, tuo metu lydėjusiu šį europinį projektą.

Danija keturis kartus pasinaudojo galimybe nedalyvauti priimant Mastrichto sutartį 1992 m.

Danija pasinaudojo galimybe nedalyvauti taip vadinamame Edinburgo susitarime dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS), Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP), Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) ir ES pilietybės.

Pasinaudoję galimybe nedalyvauti, Danijos gyventojai priėmė sutartį per antrąjį surengtą referendumą 1993 m.

Pritarimas bendradarbiauti su Europos patentų teismu – atskiras klausimas, numatantis nacionalinio suvereniteto praradimą, kaip anksčiau šiais metais teigė Danijos Teisingumo ministerija.

Šaliai reikia 5/6 parlamentinės daugumos pritarimo arba referendumo tam, kad būtų patvirtintas bendradarbiavimas su ES Patentų teismu.

Tačiau nepaisant didelio parlamentinio palaikymo dėl kai kurių galimybės nesirinkti pasinaudojimo atvejų panaikinimo, žmonės gali nubalsuoti kitaip.

Šiais metais „Danish Greens Analyseinstitut“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma (62 proc.) vis dar pasisako prieš euro įvedimą ir tik 39 proc. išreiškė norą, kad Danija prisijungtų prie bendrosios ES teisės.

55 proc. danų pasisakė už galimybės nedalyvauti panaikinimą gynybos srityje.

Šių metų gruodžio mėn. rengiamame viršūnių susitikime, skirtame didinti bendradarbiavimą gynybos srityje, tikimasi, kad Danijos pozicija dėl ES gynybos atitiks politinius lūkesčius.

Tuo tarpu idėja prijungti referendumą prie gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų labai rizikinga vyriausybei, nes, kaip tikėtina, tai mobilizuos euro skeptiškiems judėjimams priklausančius rinkėjus.

Iš savo pusės, naujasis Danijos ES reikalų ministras Nickas Haekkerupas atsisakė garantuoti vyriausybės paramą referendumo pravedimui kitą pavasarį.