Sąskaitą eurais airiškame banke turinčiam draugui vengrui Danieliui šis bankas leidžia grynintis lėšas nemokamai ne tik pačioje Airijoje, bet ir už jos ribų visoje euro zonoje.
„Man reikėtų kas mėnesį apsilankyti Esztergome“, – juokiasi šiuo metu Budapešte gyvenantis Danielis. Mat maždaug už valandos kelio nuo Budapešto esantis Esztergomo miestelis yra tiltu per Dunojų susijungęs su Slovakija, o ši, kitaip nei Vengrija, priklauso euro zonai. Danieliui taip pat tik kelias dešimtis euro centų kainuoja pavedimai eurais ne tik į kitus airiškus bankus, bet ir kitus bankus eurą turinčiose šalyse.
Man, kad galėčiau grynintis pigiau, reikėtų keliauti tikrai ne valandą, o atsidurti maždaug pusantro tūkstančio kilometrų labiau į Šiaurę, Lietuvoje. Kad netektų mokėti kelių dešimčių litų už pavedimus, turėčiau lėšas pervedinėti tik tarp lietuviškų bankų. Tačiau galbūt nebeilgai.
Atitinkame kriterijus
Dabar jau oficialiai patvirtinta, kad Lietuva baigė aštuonerius metus trukusias pastangas įsivesti eurą, ir į euro zoną įšoks nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
Lietuviškas komercinis bankas, kuriame turiu sąskaitas, jau kuris laikas rodo ne tik mano turimus litus sąskaitoje, bet ir jų vertę eurais. Kitais metais eilutės litais turbūt nebeliks. Keisis ne tik tai, bet ir keli kiti gerokai praktiškesni su komerciniais bankais susiję dalykai.
Mažės tarptautinių pervedimų kainos
Kokius galutinius įkainius komerciniai Lietuvos bankai taikys už tarptautines operacijas eurais, paaiškės netrukus, kai jau oficialiai patvirtinta, kad Lietuva gali įsivesti eurą ir tam pasirengimas prasidės visu greičiu.
SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius teigia, kad šiuo metu pakeitimų dėl lėšų išgryninimo naudojantis bankomatais užsienyje bankas neplanuoja.
„Nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvoje įvedus eurą, ši valiuta taps nacionaline valiuta. Taigi pervedimų eurais Lietuvoje, o taip pat ir į kitus ES šalių bankus įkainiai ir toliau bus vienodi bei mažės, atsižvelgiant į Reglamentų nuostatas“, – sakė SEB banko atstovas.
„Swedbank“ teigia, kad jų klientams tarptautiniai pervedimai eurais Europoje prilygs vietiniams pervedimams į kitus Lietuvos bankus.
„Lietuvai nuo 2015 m. sausio 1 d. perėjus prie euro valiutos, ne skubūs mokėjimai eurais į Europos Sąjungos šalis ir Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Norvegiją kainuos tiek pat, kiek ir vietiniai mokėjimai į kitus Lietuvos bankus. Šiuo metu toks vietinis mokėjimas „Swedbank“ klientams kainuoja 1,40 lito, pereinant prie euro valiutos šio įkainio suma nesikeis”, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Tačiau, pasak jo, pereinant prie euro valiutos gryninimosi kitų bankų bankomatuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje taikomas 2 proc. arba minimalus 10 Lt mokestis nesikeis.
Pasak Lietuvos banko specialistų, vertinimas, kiek galėtų sutaupyti klientai, priklauso nuo daugelio sąlygų ir prielaidų, bet tarptautiniams mokėjimams eurais atpigus iki vietinių lygio bankų klientai galėtų sutaupyti iki 80 mln. Lt per metus.
Pokyčių priežastis
Įsivedus eurą Lietuvai bus pritaikytas ES Reglamentas dėl tarptautinių mokėjimų eurais.
Remiantis ES reglamentu dėl tarptautinių mokėjimų, už tarptautinius mokėjimus eurais ir Švedijos kronomis imamas atlyginimas būtų toks pats, kaip ir už atitinkamus mokėjimus valstybėje narėje. Reglamentas taikomas tarptautiniams mokėjimams, neviršijantiems 50 tūkst. eurų. Jis taikomas visiems elektroniniams mokėjimams, įskaitant kredito pavedimus, tiesioginį debetą, pinigų gryninimą bankomatuose, pinigų pervedimą, kredito ir debeto kortelėmis atliktus mokėjimus, bet netaikomas valiutos keitimo mokesčiams ir mokėjimams čekiais.
Pagrindinis principas – mokėjimo paslaugų teikėjas už tarptautinius mokėjimus iš mokėjimo paslaugų vartotojo ima tokį patį atlyginimą, kokį tas mokėjimo paslaugų teikėjas imtų iš mokėjimo paslaugų vartotojų už tos pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus ta pačia valiuta.
Šio reglamento taikymą savo valiutoms gali išplėsti ir euro neturinčios šalys, tačiau yra išplėtusios tik Švedija savo kronai 2002 metais ir Rumunija savo lėjai 2011 metais (o Lietuva ne).
„Reglamentas jau dabar taikomas Lietuvoje. Tačiau šiuo metu jis aktualus mažiau nei 1 proc. visų Lietuvoje atliekamų mokėjimų. Dabar atliekami vietiniai pervedimai litais įvedus eurą taps pervedimais eurais, tada Reglamentas apims beveik visus mokėjimus (apie 99 proc.)“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.
Ar pervesti eurus internetu ir pasiimti pinigus iš bankomato užsienyje bus pigiau?
Pasak T. Karpavičiaus, Lietuvai įsivedus eurą, Reglamento taikymas didžiausią įtaką turės internetu inicijuotų tarptautinių kredito pervedimų įkainiams. Reglamento poveikis taip pat apims ir lėšų įskaitymo į sąskaitą įkainius.
Remiantis Lietuvos banko pateikiamais Lietuvoje veikiančių bankų taikomus įkainiais, pavedimai litais ir eurais šiuo metu skiriasi dešimtis kartų. Neskubūs vietiniai pavedimai litais internetu į kitą banką šiuo metu kainuoja nuo 50 centų iki pusantro lito. Tuo tarpu pervedimai eurais internetu kainuoja nuo 20 litų iki 55 litų. Kitaip tariant, galimybių pokyčiams yra daug. Kaip ir už gautų lėšų įskaitymą. Lėšų įskaitymas į sąskaitą litais iš kito Lietuvoje veikiančio banko šiuo metu kainuoja nuo nulio litų iki 1,40 Lt. Tuo tarpu lėšų įskaitymas užsienio valiuta pagal SEPA (angl. Single Euro Payments Area) pavedimą kainuoja vidutiniškai apie 5 litus.
„Įvedant eurą Estijoje ir Latvijoje bankai nepakeitė vietinių internetu inicijuotų kredito pervedimų eurais įkainių, t. y. įvedus eurą vietiniai pervedimai eurais kainavo tiek pat, kiek vietiniai mokėjimai nacionaline valiuta iki euro įvedimo. Tai reiškia, kad pagal Reglamento reikalavimus iki tokio dydžio sumažėjo internetu inicijuotų tarptautinių kredito pervedimų eurais įkainiai. Tikėtina, kad ir Lietuvoje taip įvyks“, – svarsto T. Karpavičius.
Kita vertus, jo teigimu, grynųjų pinigų pasiėmimas bankomatuose euro zonoje turi kainuoti tiek pat, kiek grynųjų pinigų pasiėmimas savo šalyje kitiems bankams priklausančiuose bankomatuose. Paprastai bankai esą taiko palankius įkainius paslaugoms, teikiamoms savo bankomatuose, todėl čia Reglamentas didžiulės įtakos neturės.
„Jeigu grynieji pinigai pasiimami iš bankomato, kuris priklauso kitam bankui, nesvarbu Lietuvoje ar euro zonoje, bus taikomas vienodas įkainis, kuris paprastai yra didesnis nei įkainis, taikomas operacijoms, atliekamoms savo banko bankomatuose“, - sako T. Karpavičius.