Šią idėją inicijavo Europos liaudies partijos frakcijos Baltijos valstybių europarlamentarai, kuriai 2012 metų lapkritį pritarė EP pirmininkų sueiga.
Nuo šiol Europos Parlamente besidriekiantis pasažas primins Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių vienybę, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibę rankomis sudarė simbolinę 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę, nusidriekusią per visas tris Baltijos valstybes ir tokiu būdu visam pasauliui pademonstravo savo laisvės siekį.
Dar prieš iškilmingą ceremoniją viena iš renginio iniciatorių ir organizatorių Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad Baltijos kelias - tai vienas stipriausių jos prisiminimų iš vaikystės. Baltijos kelio nuotraukų galerijoje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė užfiksuota stovinti šalia mamos ir dviejų seserų vos penkerių metų.
"Nuo šiol bus gera sakyti - susitikime Baltijos kelyje", - džiaugėsi EP narė iš Lietuvos.
Į iškilmingą "Baltijos kelio" alėjos atidarymo ceremoniją atvyko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis ir Europos Komisijos viceprezidentas – estas Siimas Kallas. Į šventę taip pat atvyko Europos Parlamento pirmininkas Martinas Shulzas, Baltijos revoliucijos lyderiai ir EP nariai.
Specialiai į šį renginį atkeliavo džiazo mokyklos meno vadovo Artūro Noviko vadovaujama vokalinė grupė „Jazz island“. A-cappella atliko Europos Sąjungos himną – Bethoveno „Odę džiaugsmui“ bei Baltijos kelio himną „Bunda jau Baltija“ trimis kalbomis – lietuvių, latvių, estų. Per visą Europos Parlamentą nuaidėjo lietuvių liaudies ir džiazo kompozicijos, kai tarsi skamba instrumentai, o iš tiesų jų nėra – viską atlieka atlikėjų balsai. Ceremonijos svečiai vieningai dainavo ir šoko susikibę už rankų.
EP pirmininkas Martinas Shulzas tvirtino, kad šios alėjos atidarymas – vienas svarbiausių demokratinių įvykių Europos Parlamento pastate.
„Tie, kurie pasiūlė mums suteikti alėjai "Baltijos kelio" vardą, suteikė unikalų šansą pagerbti šiuos drąsius Baltijos šalių žmones, kurių stiprybė nugalėjo totalitarizmą. Šie žmonės – tai Europos pasididžiavimas. Jie įrodė, kad galima bandyti uždrausti, ką nori, bet laisvė yra stipresnė, laisvė ir demokratija visada buvo stipresnė už komunizmą, fašizmą, terorizmą. Tokią žinią mums atnešė Baltijos kelias. Už rankų susikibę žmonės - herojai“, - teigė jis.
Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad alėja, kuriai suteikiamas Baltijos kelio vardas, yra nuostabi ir simboliška vieta.
„Baltijos kelias yra unikalus žmonių vienybės, nepalaužiamos drąsos ir laisvės siekio simbolis. Į gyvą grandinę sustoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės visam pasauliui parodė, kad stipri valia ir vienybė gali nugalėti net karinę jėgą", - sakė prezidentė.
Lietuvos vadovė akcentavo Baltijos valstybių žmonių vieningumą, kurie neturėdami interneto ir „Twitterio“, galėjo susirinkti taikliai revoliucijai.
„Ši Baltijos kelio alėja žmonėms primins, kad viskas įmanoma, jei mes kartu. Mes galime kovoti, viskas gali būti padaryta vien tik tada, kai mes kartu“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat palinkėjo, kiekvienam einančiam "Baltijos kelio" alėja Europos Parlamente prisiminti, kiek daug gali nuveikti žmonės, jei turi bendrą svajonę ir gina ją kartu.
Lietuvos vadovė teigė, kad Baltijos kelias visada primins, kad žmogaus teisės, demokratija ir nepriklausomybė turi būti saugomi ir ginami be jokių kompromisų.