Kaip rašo „Euractiv“, endokrininiai disruptoriai – tai cheminiai elementai, kurie, kaip įtariama, sukelia tokias ligas kaip vėžys ir diabetas bei skatina nutukimą ir nevaisingumą, keisdami endokrininę (hormonų) sistemą.
Šiuo klausimu kyla tradicinis susipriešinimas tarp chemijos pramonės ir aplinkosaugos bei sveikatos apsaugos aktyvistų.
Mokslininkai taip pat nesutaria dėl to, ar egzistuoja ryšys tarp cheminių medžiagų ir susirgimų, tačiau abi pusės sutinka, kad vartotojų ir aplinkos saugumas turi būti užtikrintas.
Europos Sąjunga (ES) deda nemažai pastangų šių cheminių medžiagų panaudojimo reglamentavimui, pavyzdžiui, drausdama bisfenolio A naudojimą vaikiškų buteliukų gamyboje bei mėgindama mažinti ūkininkų naudojamų pesticidų kiekį.
Svarbiausia tai, kad ES įstatymų leidėjai 2006 m. priėmė REACH reglamentą, pagal kurį pirmą kartą chemikalų gamintojų pareikalauta įrodyti, jog jų produkcija saugi, prieš šiai patenkant į rinką.
Europos Komisija (EK) inicijuoja endokrininių disruptorių tyrimą ir , kaip tikimasi, 2015 m. pateiks siūlymą kaip identifikuoti ir reglamentuoti medžiagas, pasižyminčias endokrininių disruptorių savybėmis, tokias kaip pesticidai ir biocidai.
Tačiau tai nėra lengva užduotis reguliuotojams, kurie blaškosi tarp atsargumo principo ir pažado paremti sprendimo parėmimą nenuginčijamais moksliniais įrodymais.