Dar galime tikėtis euroskeptiškų politikų laimėjimo per ateinančių metų gegužės mėn. rinkimus į Europos Parlamentą (EP), kurie gali susijungti, siekdami sudaryti EP daugumą, o tai Europos Sąjungoje (ES) sukeltų chaosą.
Kaip rašo „The Telegraph“, tai tik dvi prognozės iš dešimties, kurias pateikė „Saxo Bank“ neseniai išplatintame siaubą keliančių prognozių sąraše, kurį šių prekybos rūmų analitikai pateikia kiekvienais metais.
Danijos grupės vyriausiojo ekonomisto Steeno Jakobseno teigimu, šie spėjimai, kurie nėra oficialios 2014 m. „Saxo Bank“ prognozės, neturėtų būti vertinami pesimistiškai.
„Šie spėjimai susiję su įvykiais, kurie gali atnešti pokyčių, kurie, reikia tikėtis, bus geri“, - sako jis. „Pažvelgus į istoriją, visi pokyčiai, tiek geri, tiek ir blogi, vyko po krizių, kai nepasiteisindavo senieji reikalų tvarkymo principai.“
Tačiau jei dalis prognozių išsipildytų, Europos ateinančiais metais lauktų sunkūs laikai.
Remiantis „Saxo Bank“ pateikiamais duomenimis, Vokietiją gali ištikti ekonominis nuosmukis, o Prancūzijos akcijų indeksas gali nukristi 40 proc.
Tačiau šie spėjimai neapsiriboja vien Europa. Yra ir visam pasauliui aktualių prognozių.
Pasaulinei ekonomikai atsigaunant, prekybininkai gali imti kaupti jenas, o tai gali priversti Japonijos banką nurašyti valstybinę skolą bei išmėginti paprastą, bet dar neišbandytą finansinį triuką.
Kongrese vykstant rietenoms, vedančioms prie didžiausios pasaulio ekonomikos defliacijos, Jungtinės Karalystės (JK) politikai gali imtis ekonomikos griovimo.
Naftos kaina gali nukristi iki 80 JAV dolerių (203 litų), nes neįprasti gamybos metodai turi įtakos pertekliniam tiekimui, o ribotos rizikos fondai gali mažinti investicijas į naftą.
Investuotojai gali suvokti, kad 700 proc. „Amazon“, „Netflix“, „Twitter“, „Pandora Media“ ir „Yelp“ įmonių pelningumas – tai tik nestabilus burbulas.
Šių metų balandžio mėn. „Saxo Bank“ vadovas Larsas Christensenas įspėjo, kad, be jokios abejonės, ateinančiais metais bus daugiau turto konfiskavimo, nes Europos politikai patvirtino pinigų paėmimo iš turtingųjų, o ne mokesčių kėlimo bei išlaidų mažinimo strategiją, siekiant spręsti Europos žemyno įsiskolinimų problemą.