Sąvoką „euro žlugimas” galima suprasti įvairiai. Visų pirma, rašo V. Klausas, euro zonos projektas nepateisino lūkesčių.
„Jis klaidingai ir neatsakingai laikė savo neabejotinu ekonominiu gėriu visoms šalims, pasiruošusioms atsisakyti savo valiutų”, - teigia savo straipsnyje Čekijos prezidentas.
Realybėje, lyginant su ankstesniais dešimtmečiais, euro zonos valstybių ekonomikų augimas lėtėjo ir ėmė dar labiau atsilikti nuo JAV, Kinijos ir net euro zonai nepriklausančiųES valstybių ekonominio augimo, teigia V. Klausas.
Pasak straipsnio autoriaus, „dėl vis nepalankesnės socialinės-ekonominės santvarkos” Europos ekonomikos augimas nuo 7 deš. vis lėtėjo, o akivaizdus valstybinis paternalizmas, dideli mokesčiai ir silpna motyvacija dirbti bei euro įvedimas nepakeitė šios tendencijos.
„Neįvyko net lauktas infliacijos tempų suvienodėjimas”, - teigia straipsnio autorius. Taip pat padidėjo ilgalaikis prekybos disbalansas: vienos valstybės eksportuoja daugiau, nei importuoja, kitos – atvirkščiai. „Pasaulinė ekonomikos krizė „tik” paaštrino ir apnuogino senas, užslėptas (Europos) problemas”, - teigia V. Klausas.
Per pirmuosius dešimt savo egzistavo metų euro zona nenulėmė akivaizdžių euro zonai priklausančių valstybių ekonomikų suvienodėjimo, teigia autorius. Euro zonos sukūrimo ir palaikymo kaštai viršija jos teikiamą naudą, įsitikinęs V. Klausas. Išryškėjo skirtingų valstybių ekonomikos lygių disbalansas, o kai kurioms valstybėms vieninga valiuta tapo tramdomaisiais marškiniais.
„Drįstu pareikšti, kad kaip projektas, kuris žadėjo savo nariams didelį ekonominį pranašumą, euro zona pasirodė besanti nepajėgi tai padaryti”, - teigia V. Klausas.
Euro kaina – lėtas ekonomikos augimas
Visų antra, euro žlugimas – galimas euro zonos kaip instituto žlugimas, euro mirtis. Vis dėlto, pasak V. Klauso, euro zonos institutas nežlugs, nes į jį yra investuota per daug politinio kapitalo, bet tolesnio euro egzistavimo kaina bus lėtas ekonomikos augimo tempas ir nuostoliai, kuriuos patirs net ir tos valstybės, kurios nepriklauso euro zonai, pavyzdžiui, Čekija.
Siekiant išgelbėti Europos valiutos sąjungą, pinigus reikia skirti labiausiai nuo krizės nukentėjusioms valstybėms, bet tai gali padaryti tik valstybės, o nei ES, nei euro zona nėra valstybės.
„Tik valstybėje egzistuoja pakankamai didelis piliečių abipusio solidarumo jausmas”, - aiškina V. Klausas.
Eiliniai europiečiai nenori politinės ES centralizacijos, bet politikai gali tai padaryti ir neatsiklausę jų, perspėja Čekijos prezidentas. Klausimo dėl pagalbos suteikimo Graikijai svarstymas Briuselyje parodė, kad ES nėra demokratijos.
„Vokiečių-prancūzų tandemas priėmė sprendimą už likusias euro zonos valstybes”, - teigia V. Klausas.
Nei euras, nei dabartiniai euro gelbėjimo projektai negali išgelbėti Europos ekonomikos. Būtinas kardinalus Europos socialines-ekonominės sistemos pertvarkymas, konstatuoja straipsnio autorius.