Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (248)
Čekai pasijuokė iš A. Butkevičiaus dramatiškumo ir Lietuvą pavadino atsiliekančia

Čekai pasijuokė iš A. Butkevičiaus dramatiškumo ir Lietuvą pavadino atsiliekančia

Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sausio 17 d. pareiškė, kad geriau jau paliktų savo postą nei svarstytų klausimą dėl to, ar atsisakyti planų prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva – paskutinė iš Baltijos valstybių, kuri to dar nepadarė. Latvija nuo šių metų sausio 1 d. prisijungė prie euro zonos valstybių būrio, o Estija tai padarė dar 2011 m. pradžioje.

Kaip rašo „Cesky Rozhlas“, nors kai kurie Latvijos valdininkai ir mano, kad prisijungimą prie euro zonos galbūt galima buvo atidėti, o Lietuva vis mažiau palaiko prisijungimo idėją, A. Butkevičiaus pareiškimas skamba pavojingai. Sunku būtų net įsivaizduoti, kad kuris aušto rango Čekijos valdininkas taip nerimautų dėl euro įvedimo ir vertintų šį klausimą kaip principinį.

Baltijos šalys visiškai kitaip vertina prisijungimą prie euro zonos. Šioms valstybėms kiekvienas naujas eurointegracijos žingsnis – tai vienareikšmiškas valstybinių interesų, nacionalinio saugumo ir identiteto klausimas. Didžiulė ir savo polinkiu į ekspansiją visame pasaulyje garsėjanti Rusija – artima šių valstybių kaimynė, o pusę XX amžiaus Baltijos šalys buvo atsidūrusios sovietinės įtakos zonoje. Šios valstybės buvo okupuotos – jos tapo Sovietų Sąjungos dalimi.

Tai ne tik saugumo, tačiau taip pat ir identiteto klausimas. Euras Baltijos valstybėse vertinamas ne tik kaip prekybinių mainų instrumentas, tačiau taip pat ir kaip europietiškumo ir susitapatinimo su Vakarų pasauliui simbolis.

Vis dėlto nėra teisinga viską vertinti vien geopolitiniu ir saugumo požiūriu. Euro įvedimas – tai ir prestižo bei ekonominio racionalumo klausimas. Prestižo aspektas yra visiškai aiškus. Lietuva, lyginant su Estija ir Latvija – valstybėmis, su kuriomis Lietuva dažniausiai save lygina, - atrodo atsiliekanti, o A. Butkevičius paprasčiausiai nenori per ilgai likti paskutiniuoju, iš kurio visi juokiasi.

Taip pat nevertėtų pamiršti ekonominio racionalumo aspekto. Baltijos valstybėse nevyksta ginčų dėl to, ar euro zona iširs – Europos centrinio banko (ECB) patikinimo šių šalių ekonomistams ir politikams paprastai pakanka. Baltijos valstybių ekonomistai sugeba įvertinti priežastis, kodėl narystė euro zonoje yra naudinga.
 
Nors Čekija laikinai, o gal ir ilgam apleido gilius euroskeptiškumo vandenis, vis dėlto būtų sudėtinga įsivaizduoti, kad kuris politikas taip dramatiškai keltų narystės euro zonoje klausimą.

Nėra jokių abejonių, kad Čekijai taip pat rūpi prestižo aspektas. Slovakija, Austrija ir Vokietija priklauso euro zonai. Ekonominiu požiūriu, šioms valstybėms sekasi geriau nei Čekijai. Kodėl gi tai neturėtų būti aktualu ir Čekijai? Nevertėtų pamiršti ir ekonominio racionalumo aspekto. Kodėl iki šiol ne visiems yra aišku, kad dėl to, jog Čekijoje nėra euro, yra prarandama nemažai? Dabar jau atsirado viltis dėl proeuropietiškos Čekijos vyriausybės, o pramonės sektorius, reaguodamas į Čekijos kronos silpnėjimą, netgi pareiškė, kad pageidautų euro įvedimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA