Šias šalis C. Ashton išvardino kalbėdama ES vadovų ir užsienio reikalų ministrų susitikime ketvirtadienį, leisdama suprasti, kad šis sąrašas dar gali būti papildomas. Ji taip pat priminė jau egzistuojančių strateginių partnerių sąrašą: tai Brazilija, Kanada, Kinija, Indija, Japonija, Meksika, Rusija, Pietų Afrika ir JAV.

ES terminas „strateginis partneris“ nėra tiksliai apibrėžtas, jis gali reikšti ir užsienio šaliai teikiamą didesnę pirmenybę diplomatiniuose santykiuose bei dažniau rengiamus ministrų ar ekspertų lygio susitikimus, ir alternatyvų visavertės narystės ES įvardijimą.

C. Ashton pateiktas sąrašas neoficialus, jis tebuvo pristatytas kaip svarstymų, kaip sustiprinti ES vaidmenį pasaulyje, rezultatas.

Tačiau netgi toks jo paminėjimas gali sukelti tam tikrą sumaištį. ES planai stiprinti bendradarbiavimą su Izraeliu buvo įšaldyti 2009 m. po atakų Gazoje. Po posėdžio C. Ashton žiniasklaidos atstovams tvirtino, kad su Izraeliu jokios derybos vis dar nevyksta. Tai, kad Ukraina įtraukta į šį sąrašą, gali signalizuoti, kad jos neplanuojama priimti į ES. Tokiu atveju tai gera žinia prie ES norinčiai prisijungti Turkijai, nepatekusiai į „strateginių partnerių“ sąrašą.

Kiti aukščiausi ES pareigūnai taip pat pabrėžė strateginės partnerystės su minėtomis šalimis svarbą. Europos tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy teigimu, 2009 m. Kopenhagos klimato kaitos konferencija parodė, kad ES gali būti nustumta į šalį, nes besivystančių šalių ekonominė galia virsta stipria politine jėga. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė: „Net pati didžiausia iš mūsų valstybių narių nėra tokia didelė kaip bet kuri iš mūsų strateginių partnerių“.

ES užsienio politikai skirtame viršūnių susitikime paaiškėjo, kad Lisabonos sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kuris užsienio politiką vykdantis pareigūnas turi viršenybę. Sutartyje sakoma, kad H. Van Rompuy turi „užtikrinti sąjungos atstovavimą užsienyje (...), neapribodamas“ C. Ashton galių. Tačiau ji net nedalyvavo oficialioje spaudos konferencijoje.

Iš kitos pusės, C. Ashton vadovauja naujajai Europos išorinių veiksmų tarnybai, per kurią kontroliuos visus 136 ES ambasadorius, tuo tarpu H. Van Rompuy turi tik nedidelį ES užsienio politikai skirtą sekretoriatą.