Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Catherine Ashton

Buvusieji ES vadovai meta C.Ashton iššūkį Izraelio klausimu

Nemaža grupė buvusių ES vadovų ir komisarų, tarp jų ir Catherine Ashton pirmtakas Javieras Solana, paragino ES imtis sankcijų prieš Izraelį dėl nausėdijų statybų. Tačiau, sprendžiant iš C. Ashton atsakymo, reikalavimas bus nuleistas negirdomis, rašo „EUobserver“.Grupės laiške, gruodžio 6 d. išsiųstame ES sostinėms bei ES institucijų vadovams, sakoma, jog Izraelis, „kaip bet kuri kita valstybė“, turi būti priverstas pajusti „pasekmes“ ir pamatyti, kokia yra tarptautinių įstatymų laužymo, statant tūkstančius naujų namų žydams Palestinos žemėje, „kaina“.

Laiške prašoma, kad ES užsienio reikalų ministrai, susitinkantys Briuselyje gruodžio 13 d., pareikštų, jog ES „nepripažįsta jokių 1967 m. birželio mėnesį nustatytų sienų pakitimų, ir paaiškintų, jog Palestinos valstybė turėtų nepriklausomai kontroliuoti teritoriją, visu 100 procentų atitinkančią teritoriją, okupuotą 1967 m., įskaitant ir Rytų Jeruzalėje esančią jos sostinę“. Taip pat prašoma, kad ministrai Izraeliui pareikštų ultimatumą: įvykdyti reikalavimus iki 2011 m. balandžio, o to nepadarius, ES sieks, jog vadovavimas taikos deryboms vietoje JAV būtų perduotas Jungtinėms Tautoms.

Galiausiai ES turėtų: oficialiai susieti kol kas neoficialų ES ir Izraelio diplomatinių santykių įšaldymą su statybų įšaldymu; blokuoti nausėdijose pagamintų, tačiau paženklintų kaip gamintų Izraelyje produktų importą; priversti Izraelį mokėti didžiąją paramos Palestinai dalį; išsiųsti aukšto lygio delegaciją į Rytų Jeruzalę, kuri remtų Palestinos pretenzijas, ir pervadinti ES paramą Palestinai, dabar skiriant ją „valstybės vystymui“, o ne „instituciniam vystymui“, kaip anksčiau.

Izraeliui toks pasiūlymas – tas pats, kas raudonas skuduras buliui. Jeruzalę žydų valstybė laiko „nedaloma“ savo pačios sostine ir nesutinka, kad Rytų Jeruzalė galėtų tapti naujosios Palestinos valstybės sostine. Be to, Izraelis suinteresuotas, kad taikos deryboms ir toliau vadovautų didžiausia jo šalininkė JAV, o ne priešiškai nusiteikusios, po JT skėčiu susibūrusios arabiškos šalys.

Gruodžio 7 d. atsakyme į minėtą laišką C. Ashton teigia, kad kol kas neketina keisti savo strategijos. Aukščiausioji ES diplomatė neprieštarauja, kad deryboms vadovautų JAV, bet tuo pačiu metu skatina remti Palestinos vadovybę kuriant institucijas, pavyzdžiui, normalią iždo bei teismų sistemą, kurios ilgainiui leistų žydams ir arabams lengviau sugyventi. Ji rašo, jog 1967 m. sienų išlaikymo idėja yra „priimtina, bendrai paėmus“, tačiau teigia, kad Rytų Jeruzalės, kaip Palestinos sostinės, problema yra derybų klausimas. Apskritai jos požiūris atitinka ilgalaikę JAV viziją, koks turėtų būti ES vaidmuo šiame regione.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA