Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Briuseliui vėl neįtiko Vokietija

Briuseliui vėl neįtiko Vokietija

Neseniai atliktame makroekonominiame tyrime Europos Komisija (EK) dar kartą atkreipė dėmesį į didelį Vokietijos eksporto perkelių. Taip pat disbalansas užfiksuotas Italijos ir Prancūzijos ekonomikoje.

Remiantis neseniai atlikto EK išsamaus makroekonominio disbalanso tyrimo rezultatais, kurio rezultatai buvo paskelbti kovo 5 d, reikšmingas ekonominis disbalansas užfiksuotas 14 ES šalių narių.

„Ši analizė parodė, kad ES šalys narės daro progresą, priimdamos ekonominius iššūkius. Tačiau šis progresas nėra tolygus, o kai kuriais atvejais jis turi būti paskatintas“, - rašoma už ekonomiką atsakingo eurokomisaro Olli Rehno pareiškime.

Ši ataskaita primena ankstesnius EK pirmininko Jose Manuelio Barroso 2013 lapkričio mėn. įspėjimus, skirtus Vokietijai. Ši valstybė buvo raginama skirti daugiau dėmesio ekonominiam disbalansui euro zonoje, atveriant šios šalies paslaugų rinką bei skatinant spartesnį atlyginimų augimą.

Kiekvienos ES šalies narės konkurencingumas turi prilygti Vokietijos konkurencingumui

Dėl Vokietijos einamosios sąskaitos perviršio, EK manymu, tobulėti yra kur. Kaip praneša www.euractiv.com, šiuo metu Vokietijos eksporto perteklius siekia 200 mlrd. eurų (690,56 mlrd. litų), o tai didžiausias 2013 m. rezultatas visame pasaulyje.

„Tai, kad Vokietija eksportuoja daug daugiau nei importuoja, atspindi didelį šios šalies konkurencingumą“, - teigiama EK ataskaitoje. Tačiau taip pat ataskaitoje minima, kad šis skirtumas tarp importo ir eksporto taip pat parodo, kad Vokietijos BVP augimas išlieka prislopintas, o ekonominiai resursai panaudojami nepakankamai efektyviai.

Siekiant geresnio balanso, O. Rehnas siūlo atkreipti dėmesį į didžiųjų ES šalių narių, tokių kaip Vokietija, atliekamo vaidmens reikšmingumą ES ekonominio augimo skatinimui. Krizės apimtose Pietų Europos valstybėse, kurių ekonominis vystymasis vyksta kitokiu tempu, ekonomikos atsigavimas bei biudžeto stiprinimas progresuoja.

Tačiau O. Rehnas patikino, kad EK nemėgina sukritikuoti Vokietijos dėl gerų eksporto rodiklių bei aukšto konkurencingumo. Priešingai, jis patikino, kad tikisi, jog ES šalys narės turėtų siekti tokio konkurencingumo, kokiu gali pasigirti Vokietija.

Vokietijos atveju daugiausiai dėmesio EK skyrė nepakankamam investavimui šalies viduje bei poreikiui stiprinti vidaus paklausą.

Anot O. Rehno, būtina atkreipti dėmesį į tris pagrindines sritis tam, kad būtų sustiprinta vidaus paklausa: tai investicijos, paslaugos ir vaikų priežiūra dienos metu.

Prekybinis disbalansas kenkia stabilumui euro zonoje

Krikščionių demokratų sąjungai priklausantis Europos Parlamento (EP) narys iš Vokietijos Werneris Langenas teigiamai atsiliepė apie O. Rehno padarytas išvadas, nes jis nesiėmė pataikauti kairiųjų politinių pažiūrų ES politikams. Anot W. Langeno, O. Rehnas jau ne pirmą kartą įvardija stiprų Vokietijos eksportą kaip silpnesnių euro zonos valstybių konkurencingumo trūkumo priežastį.

Kritikų teigimu, didelis Vokietijos eksporto perteklius daro žalą kitoms valstybėms, dėl to auga jų įsiskolinimų našta. Pavyzdžiui, euro zonos krizės metu JAV paragino Vokietiją labiau prisidėti prie vidaus paklausos stiprinimo bei spręsti šią problemą.

Oficialieji Vokietijos atstovai atremia šiuos raginimus, patikindami, kad didelis šalies prekybos perteklius – natūralus stipraus Vokietijos verslo konkurencingumo rezultatas.

Tačiau situacija keičiasi – atrodo, kad Vokietija tampa atviresnė. Pirmą kartą vidiniame šios valstybės dokumente, skirtame Vokietijos Ekonomikos ministerijai, pripažįstama, jog pernelyg didelis ir ilgalaikis prekybinis disbalansas kenkia euro zonos stabilumui. Todėl, kaip teigiama šiame dokumente, EK elgiasi teisingai daug dėmesio skirdama šiam disbalansui.

Disbalansas kitose ES valstybėse narėse

EK taip pat užfiksavo pernelyg didelį disbalansą Kroatijoje, Slovėnijoje ir Italijoje, tuo tarpu Italiją taip pat dar slegia nepakeliamai didelių valstybinių įsiskolinimų našta bei nepakankamas konkurencingumas. Ne toks didelis disbalansas užfiksuotas Prancūzijoje ir Italijoje. Šioms valstybėms patariama daugiau dėmesio skirti problemoms, susijusioms su vidutinės trukmės ekonominiu augimu, struktūrinėmis reformomis bei fiskaline konsolidacija.

Tuo tarpu Ispanijai nepagailėta pagyrų dėl pastaraisiais metais stebimo situacijos gerėjimo. Nors disbalansas šioje šalyje mažėja, ši valstybė turėtų ir toliau metodiškai tęsti skolinto kapitalo apimčių mažinimą bei struktūrinį ekonomikos transformavimą.

Danijoje, Liuksemburge ir Maltoje nebuvo užfiksuota reikšmingo ekonominio disbalanso. Tuo tarpu ataskaitos dėl Graikijos, Kipro, Portugalijos ir Rumunijos nebuvo ruošiamos, nes šios ES valstybės narės yra stebimos pagal Ekonomikos reguliavimo programą.

Visos ES šalys narės, įskaitant ir Vokietiją, iki šių metų balandžio mėn. privalo parengti atsakymą dėl šios ataskaitos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA