Nutekintame JAV ambasados Berlyne pranešime diplomatai rašė: „Paplitusi paranoja, ypač dėl JAV žvalgybos agentūrų“. Priduriama, kad ambasada buvo „apstulbinta“, sužinojusi, kaip greitai gandai apie tariamą JAV ekonominį šnipinėjimą įsišaknijo tarp Vokietijos politikų.
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų tuometinio JAV prezidento George W. Busho administracija sukūrė šią slaptą schemą, JAV pareigūnams leidusią analizuoti „Swift“ sistemos tarptautinius bankų pervedimus, užfiksuotus Briuselio duomenų bazėje, tačiau 2006 m. ją paviešinus žiniasklaidai, kilo pasipriešinimas.
Šį vasarį Europos Parlamentas didele balsų persvara nusprendė programą sustabdyti.
Diplomatinis susirašinėjimas rodo, kad Obamos administracijai ši programa buvo labai svarbi, nes, jų teigimu, leido stebėti įtariamus teroristų rėmėjus, tuo pačiu užtikrinant vartotojų privatumą.
Tačiau daugelis europiečių mano, kad ji pažeidžia nacionalinius asmens duomenų apsaugos įstatymus ir prieštarauja pagrindiniams pilietinės laisvės reikalavimams.
Amerikos diplomatai siejo tai su Europos šalių, gyvenusių komunistiniame režime, patirtimi ir slaptosios policijos baime.
Viename pranešime iš Austrijos teigiama, jog jaučiamas „plačiai paplitęs nusiteikimas prieš vyriausybės vykdomą duomenų rinkimą ir pasisakoma už griežtą asmeninių duomenų apsaugą“.
JAV ambasada Berlyne siejo pasipriešinimą „Swift“ schemai su vokiečių prisiminimais apie buvusią Rytų Vokietijos slaptąją „Štazi“ policiją, kuri neleistinai naudojosi asmeniniais duomenimis.