Flamandų nacionalistų partijos „N-VA“ lyderis Bartas de Weveris, gavęs daugiausiai rinkėjų balsų, nutraukė derybas, sakydamas: „Turime nukraustyti stalą, atsukti laikrodžių rodykles iki nulio ir pradėti iš naujo“.

B. de Weveris kaltę dėl derybų nesėkmės suvertė frankofonams: „Į flamandams svarbius klausimus negavome mums tenkinančio atsako, arba tas atsakas buvo neigiamas“.

Tokį pareiškimą jis paskelbė po to, kai prancūzakalbiams pateikė ultimatumą, kad šie iki pirmadienio sutiktų su jo reikalaujama didesne finansine autonomija.

Valonų politikai pasmerkė jo vienašališką žingsnį. Socialistai, centro dešinieji (CDH) bei Žalieji pavadino sprendimą „neatsakingu“ ir „kenkiančiu visiems mūsų šalies piliečiams“.

Jie taip pat atmeta kaltinimus sužlugdžius derybas. „Visos partijos prie derybų stalo, išskyrus „N-VA“, tiek praeityje, tiek šiomis savaitėmis parodė, kad sugeba rasti kompromisus įgyvendinant šalies reformas, tai reiškia, kad jos turi drąsos daryti abipuses nuolaidas“.

Kitos derybose dalyvaujančios partijos taip pat kritiškai vertino B. de Weverio veiksmus.

Belgiją sudaro turtingesni olandiškai kalbantys flamandai, kurie siekia perduoti daugiau galių bendruomenėms, ir subsidijomis remiami prancūzakalbiai valonai, bijantys, kad toks galių perdavimas sužlugdys juos ekonomiškai.

Po rinkimų prasidėjusios derybos tarp septynių politinių partijų sukoncentruotos į tris klausimus: Briuselio frankofoniškų priemiesčių, esančių olandiškai kalbančioje Flandrijoje, ateitis (balandį šis klausimas jau tapo prieš tai dirbusios vyriausybės subyrėjimo priežastimi), naujas federalinis finansavimo įstatymas ir šalies sostinės Briuselio finansavimas.

Nuo 1970 m. niekaip nepatvirtinama šalies reforma tik vis labiau gilina prarają tarp abiejų pusių, o praėjusį mėnesį prancūzakalbiai politikai viešai paskelbė apie galimą Belgijos valstybės panaikinimą, nors paprastai tuo grasindavo tik flamandai.

Dabar Belgijos karaliui teks paskirti naujus pagrindinius derybininkus, nuo birželio – jau ketvirtąjį kartą.

Šalies problemos dėmesio centre atsidūrė todėl, kad ji šį pusmetį pirmininkauja ES. O jos nesutarimai atspindi ir bendresnius Europos lygiu vykstančius debatus tarp turtingesnių ir skurdesnių regionų bei šalių.