Tikrinti bankai apima apie 65 procentus ES bankų sektoriaus. Pasak Švedijos centrinio bankai, testą išlaikė visi Švedijos bankai, tarp jų ir SEB, „Nordea“ ir „Swedbank“, kurie veikia Lietuvoje.

EK patariantis Europos bankų priežiūros komitetas pranešė, kad nepakankamai atsparūs nepalankioms sąlygoms buvo Ispanijos bankai „Banca Civica“, „Diada“, „Espiga“, „Unnim“ ir „Cajasur“, Vokietijos „Hypo Real Estate Holding“ ir Graikijos „ Agricultural Bank of Greece“.

Jie bendrai turės stiprinti savo kapitalus 3,5 mlrd. eurų.

Euras, investuotojams susirūpinus kad bankų testas nenurodė tikrųjų bankų silpnųjų vietų, euras smuko JAV dolerio atžvilgiu.

Pasak Bloomberg naujienų agentūros, investuotojai sunerimo, kad, testui neišryškinus ES veikiančių bankų silpnųjų vietų, tai gali dar labiau pagilinti šio regiono paskolų krizę.
Pasak Bloomberg, šią savaitę, laukianti ir skelbiant testo rezultatus, euras susilpnėjo daugumos pagrindinių valiutų atžvilgiu.

„Euras tikrai šokinėjo aukštyn ir žemyn. Rinkos dvejojo, ar streso testai buvo pakankamai griežti“, - Bloomberg sako Vasilijus Serebriakovas, „Wells Fargo&Co“ valiutos strateguotojas.
„Trūksta pasitikėjimo testo rezultatais. Rinkos mano, kad bankams pateikti scenarijau nebuvo pakankamai keliantys stresą“, - teigia ir Brianas Dolanas (Brian Dolan), FOREX.com pagrindinis strateguotojas iš Niu Džersio, JAV.

Europos bankų priežiūros komitetas bankų atsparumą tikrino naudodamas tris scenarijus: koks bus pagrindinis kapitalo rodiklis, jeigu Europos ekonomikai 2010-2011 metais seksis taip, kaip dabar prognozuoja EK, koks būtų, jeigu Europos bendrasis vidaus produktas, palyginti su pagrindinėmis prognozėmis, smuktų 3 procentais ir kas būtų, jeigu, esant antrajam scenarijui, dar kiltų ir valstybių obligacijų krizė.

Skirta rinkoms nuraminti 

Naujienų agentūros Reuters šeštadienį apžvelgta Vakarų Europos spauda džiugesio dėl testo rezultatų nedemonstravo.

„Jeigu kas nors tikėjosi siaubo šou skelbiant testų rezultatus, vadinasi, jis nekreipė pakankamai dėmesio į proceso tikslą. Tikslas buvo nuraminti nervingas rinkas, o ne dar labiau sukelti jas ant kojų. Pavojus slypi tame, kad rezultatai yra tokie švelnūs, jog jais apskritai nebus pasitikima“, - rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“.

Panašiai apie ES bankų testavimo tikslą atsiliepia ir Vokietijos „Berliner Zeitung“. Jis rašo, kad testo rezultatai parodė tik tai, ko buvo tikėtasi iki juos paskelbiant.

„Tam, kad būtų galima vertinti šiuos rezultatus, reikia suprasti, koks yra jų tikslas. Jeigu pernai Jungtinėse Valstijose atlikto bankų tikrinimo tikslas buvo rekapitalizuoti didelius bankus, tamkad būtų išvengta paskolų krizės, išvalyti bankų balansus, tai Europa nori visam pasauliui parodyti, kad euro zonos krizė nepriverstų vietinių bankų parklupti“, - rašo “Berliner Zeitung“.
Pasak Reuters, Britanijos „Financial Times“ kritikuoja, kad testuodamas tik bankų prekybos knygas (vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių, laikomų prekybai, pozicijas), o pamiršo bankų Achilo kulną – paskolų valstybėms laipsnį.

„Tikrintojau padarė prielaidą, kad jokia Europos valstybė nepatirs nemokumo, kas yra mažų mažiausiai drąsu, o galbūt ir neprotingai rizikuojama, dabartinėje euro zonos paskolų krizės šviesoje“, - rašo „Financial Times“.

Apie tą patį rašo ir Britanijos „The Daily Telegraph“. Pasak jo, „streso“ šiuose testuose apibrėžimas nepasirodė toks jau sukeliantis stresą.

„Nepalankiausių sąlygų scenarijai pasirodė esantys toli gražu nuo tų scenarijų, kurių rinkos baiminosi pastaraisiais mėnesiais realybėje. Eurokratų susapnuoti scenarijai net neįtraukė valstybės nemokumo“, - rašo dienraštis. Pirmadienį, pasak jo, paaiškės, kaip iš tikro rinkos įvertino bankų testavimo rezultatus.

Nyderlandų dienraštis „NRC Handelsblad“ lygina Europoje atlikto bankų testavimo procesą su panašaus testo, atlikto JAV 2009 metais: kitaip nei JAV, finansiniai ir ekonominiai nepalankūs scenarijai, kuriais buvo tikrinami bankai, nėra visiškai atskleisti, svarbiausi parametrai nežinomi.

Ispanijos, kurios penki bankai testo neišlaikė, dienraštis „El Mundo“ ironiškai rašo, kad galima būtų pasakyti, jog vienintelė šalis, kuri drįso parodyti realius savo bankų rezultatus, yra Ispanija. Tai, anot „El Mundo“ kaip tik turėtų sustiprinti investuotojų pasitikėjimą Ispanija. Pasak „El Mundo“, nors kitos ES šalys testavimui pateikė bankų, kurie bendrai užima 50 procentų rinkos, duomenis, ispanai pateikė 95 procentus užimančių, nepalikdami nuošalyje ir probleminių mažų bankelių.

Pietų Europa optimistiškesnė

Graikijos, kurios vienas bankas nepraėjo testo, verslo leidinys „Kerdos“, pasak Reuters, taip pat laikosi teigiamai. Jis rašo, kad, bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai apskritai parodė, kad Graikijos bankų sistema yra visiškai pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus. 

„O tai nuliūdino visus tuos, kurie ar dėl lengvabūdiškumo, ar dėl spekuliacinių tikslų skleidė gandus apie finansų sistemos sunkumus ar net galimą nemokumą“, - rašo graikai.