Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Bankų ateitis – miglota ir dar gali pateikti siurprizų

Bankų ateitis – miglota ir dar gali pateikti siurprizų

Rizikingos investavimo strategijos turėtų būti uždraustos, tačiau Europos Sąjunga (ES) neturi jokių planų skaidyti Europos žemyno didžiųjų bankų. Tuo tarpu Europos Parlamento (EP) nariai teigia, jog rizikingas elgesys finansinėse rinkose tęsis ir toliau.

„Kol visi skundėsi, man tikriausiai pavyko rasti labai gerą balansą“, - apie kritikuojančius neseniai pateiktą siūlymą reglamentuoti 30 Europos bankų kalbėjo už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras iš Prancūzijos Michelis Barnier.

Kaip praneša DW, bankams baiminantis dėl problemų, susijusių su ekonomikos augimu bei darbo rinka, EP nariai mano, kad M. Barnier rekomendacijos neduos reikiamų rezultatų. Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministrai siekia apsaugoti savo finansines institucijas, tuo tarpu Jungtinė Karalystė (JK), kurios sostinė Londonas yra didžiausias bankininkystės centras, nepalaiko nė vienos iš šių pozicijų.

Bankų išskaidymas ar pasauliniai bankai?

Žaliųjų partijai priklausantis finansų ekspertas Svenas Giegoldas – vienas iš EP narių, raginantis aiškiai atskirti skirtingas didžiųjų bankų veiklas bei tam tikslui sukurti atskiras įmones. Tačiau M. Barnier įsitikinęs, kad pasaulinių bankų, tokių kaip „Deutsche Bank“ ar „Banque National de Paris“ (BNP), išskaidymas yra neįsivaizduojamas. Jo nuomone, bankų patariamosios institucijos turėtų spręsti, kuri veikla yra pavojinga, o kuri – ne, kiekvienu konkrečiu atveju derantis su bankais.

Pasitikėjimo atgavimas

Per pastaruosius penkerius metus 30 teisės aktų svarstymą inicijavęs M. Barnier teigia, jog šis teisės akto siūlymas skirtas tam, kad vartotojai ir mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo naujos finansinės naštos.

Jis paragino bankus ir ES valstybes nares neatakuoti naujai siūlomų planų, teigdamas, kad galiausiai jie padės atkurti pasitikėjimą Europos bankais. „Kas pakenkė bankų konkurencingumui? Kas sugriovė pasitikėjimą bei sumažino ekonominį augimą? Visa tai sukėlė ne reglamentavimo tvarka, o skaidrumo trūkumas, spekuliacijos bei siekis kelti grėsmę valstybėms ar netgi manipuliuoti rinkomis“, - teigė M. Barnier. Prieš krizę bankams buvęs būdingas elgesys gali būti pavadintas beprotišku, dėl kurio galiausiai mokesčių mokėtojams teko savo lėšomis gelbėti bankus.

EP planuoja apsvarstyti bankų reglamentavimo tvarką tik po šių metų gegužės mėn. įvyksiančių ES rinkimų. M. Barnier tikisi, kad sprendimas bus priimtas 2015 m. pradžioje. Po to šis teisės aktas turėtų virsti nacionaliniais ES šalių narių įstatymais, įsigaliosiančiais ne anksčiau 2017 ar 2018 m. Taigi Briuselio laukia ilgas teisės aktų priėmimo procesas, kuriame lobistai, EP nariai ir ES šalių narių politikai vis dar gali pateikti siurprizų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA