Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (7)
Mokėjimo kortelė

Banko kortelių mokesčių mažinimas – vartotojų apgaulė?

Praėjusią savaitę Europos Komisijai paskelbus planus dėl tarpbankinių mokesčių mažinimo atsiskaitant kortelėmis, svarstoma, kokią naudą tai atneštų vartotojams ar prekybininkams.

Nors mokesčių sumažinimas tikimąsi, kad paskatins vartotojus labiau atsiskaitinėti kortelėmis, nei grynaisiais pinigais, gali nukentėti bankų investicijos į naujoves bei atsiskaitymų saugumą.

Susidaro užburtas ratas

Pasirodžius mokėjimui būdui atsiskaityti kortelėmis, į jį ir toliau dedamos viltys dėl gana saugaus ir veiksmingo būdo atsiskaityti įprastose parduotuvėse ir elektroninėje erdvėje. Lietuvos banko atstovų teigimų, tai turi geras galimybes pakeisti reikšmingą dalį mokėjimų grynaisiais pinigais, nes grynųjų pinigų operacijos šiuo metu bankams yra nuostolingos.

Mokėjimo kortele paslaugų kainą lemia tiek ekonominiai, tiek kiti veiksniai, pavyzdžiui, kortelių schemų taisyklės. Pagal kortelių naudojimą mokėjimams Lietuva atsilieka nuo daugelio ES valstybių. Todėl mokame daugiau, nes būtent kortelių schemų taisyklės lemia didesnius tarpbankinius mokesčius tose šalyse, kur mokėjimo kortelių naudojimas mažas.

„Tuo siekiama skatinti mokėjimo kortelių išdavimą, tačiau didesni tarpbankiniai mokesčiai perkeliami prekybininkams ir pakerta prekybininkų interesą priimti mokėjimus kortelėmis. Dėl to susidaro tam tikras ratas tarp palyginti didesnių mokesčių ir atsiliekančio kortelių panaudojimo lygio. EK pasiūlymas turėtų šias tendencijas pakeisti. Mokėjimo paslaugos anksčiau nebuvo reguliuojamos ir nepateko į reguliuojamą mokėjimų rinką“,- MyEP paaiškino Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas, apibrėždamas, kodėl prireikė Komisijos įsikišimo į dabar galiojančias kortelių schemų taisykles.

Nauda verslininkams

Vartotojai jau šiuo metu netiesiogiai sumoka tarpbankinius mokesčius per didesnes prekybininkų galutines kainas. Pagrindinė naujųjų mokesčių tvarka paliestų smulkiuosius verslininkus, tad šie turėtų palankias sąlygas kainų mažinimui.

„Buvo paminėta ir aiškinamuosiuose Komisijos raštuose, kad tikslas - paskatinti smulkųjį verslą priimti atsiskaitymus kortelėmis. Smulkioms įmonėms, pavyzdžiui, kavinėms, tie mokesčiai, kurie valstybėse smarkiai varijuoja, gali būti reikšminga kaštų dalis. Tačiau man bendraujant su ekspertais, paaiškėjo, kad yra rizika, jog našta gali būti perkelta ant kortelių turėtojų pečių. Buvo iškelta ir versija, kad bus sumažintos bankų investicijos į inovacijas. Puikiai žinome, kad poreikis į saugumą yra tikrai didelis, nes tobulėja ir informacijos vagys, tad saugumo lygio palaikymas reikalauja pastovių investicijų,- sako „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Ekonomikos ekspertų teigimu, verslininkams atnešamos naudos vartotojai visgi nepajustų, o nuomonės dėl atsiskaitymų saugumo išsiskiria.

„Dėl tokio įkainių reguliavimo Lietuvos vartotojai naudos gautų tik tuo atveju, jei dėl sumažėjusių sandorių sąnaudų mažmeninės prekybos įmonės sumažintų prekių ir paslaugų kainas. Tačiau manau, kad labiausiai tikėtina, jog dėl tokio reguliavimo daugiausiai naudos turės ne vartotojai, o prekybos įmonės. Nemanau, kad nuogąstavimai dėl mažesnių bankų investicijų į kortelių saugumą yra pagrįsti - šioje srityje niekas nesikeis, ir saugus elektroninis atsiskaitymas išliks prioritetu“,- MyEP teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Baimanamasi jau turėtos patirties

Skeptiškai nusiteikę ir bankų klientų atstovai.

„Yra keletas pavyzdžių - Ispanijoje ar JAV, kur galų gale sumažinus tarpbankinį mokestį bankai padidino kortelių kainas ir žmonėms tai pasirodė nepriimta, tad sumažėjo naudojimasis kortelėmis. Europos Komisija tikisi, kad bus kitaip, ir dabar paslėptas bankų pelnas tiesiog ištirps ir nemokėsime daugiau“, - sako Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė.

„Kai bankai kalba, kad jiems atsiskaitymai grynais pinigais yra nuostolingi, jei atidžiai pasižiūrėtume į jų pateikiamus rezultatus, pamatytume kitokį vaizdą. Manau, kad tai išpūsti skaičiai, tikslumas paaiškėtų, jei Lietuvoje veiktų 50 bankų“, - siekį sumažinti grynųjų pinigų operacijas kritikuoja R. Paukštė. Jo teigimu, skatinimas naudotis kortelėmis Lietuvai sąlygos dar didesnę priklausomybę nuo bankų.

„Jei bankai kažkur suklysta ir pasileidžia į neapskaičiuotą veiklą ir patenka į riziką, visuomenei bus privaloma tą banką gelbėti ir mokėsime už tai patys“,- sako R. Paukštė kaip alternatyvas pateikiantis kredito unijų paslaugas bei įmones, leidžiančias mokėti mokesčius per savo terminalus.

Ekonomistai Lietuvos palyginti su kitomis ES šalimis mažą kortelių naudojimą atsiskaitymams sieja su neskaidrių mokėjimų problema. „Šešėlis mėgsta atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tai gali būti viena iš priežasčių“,- sako V. Klyvienė.

Prireiks dviejų metų

Korteles leidžiančių bankų pajamos sumažės, tačiau tai įvyks ne iš karto, o po pereinamojo laikotarpio, kurio trukmė, jei Komisijos siūlymas būtų patvirtintas, siektų dvejus metus visiems atsiskaitymams ir 2 mėnesius atsiskaitymams kortele kitoje šalyje nei buvo išduota kortelė. Dėl šio EK siūlymo dar diskutuos valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA