Filipa Neves kalba penkiomis kalbomis, tačiau ilgą laiką jai niekaip nepavyko susirasti darbo, kurieme ji galėtų kalbėti gimtąja portugalų kalba. Moteris ketino išvykti į buvusią Portugalijos koloniją Angolą, nes šios šalies ekonomika šiuo metu sparčiai auga.
Tačiau, kaip rašo DW, ji išsiuntė savo gyvenimo aprašymą į skambučių centrą. Tai buvo paskutinis moters bandymas. Žinoma, ji buvo prisiklausiusi pasakojimų apie darbą skambučių centruose.
„Žmonės kalba, kad tai lyg juodoji skylė, į kurią pasodinamas darbuotojas. Centre tenka sėdėti visą dieną užsidėjus ausines. Tai lyg siaubo filmas,“, - įspūdžiais dalinosi Filipa. „Tačiau pamačiusi skalbimą, kad ieškomas geras prancūzų kalbos žinias turintis darbuotojas, pagalvojau, kodėl gi nepabandžius?“
Daugiakalbystės pranašumai
Filipai pavyko gauti šią darbo vietą. Šiuo metu ji dirba klientų aptarnavimo specialiste vienoje didžiausių Europos įmonių. Ji dirba stikliniame biurų pastate ant Lisabonos upės kranto, kur daro tai, ką mėgsta labiausiai – kalba užsienio kalbomis.
„Tai lyg visiškai naujas pasaulis, kuriame žmonės kalba skirtingomis kalbomis“, - pasakojo moteris. „Per vieną dieną man tenka pakalbėti net penkiomis skirtingomis kalbomis“.
Be jokios abejonės, skambučių centro darbuotojai rūkymo pertraukėlių metu šalia Lisabonos upės įsikūrusio biuro turbūt kalba dar daugiau kalbų – daugelis jų turi portugališko ir prancūziško, kiti turi vokiško ir britiško kraujo. Tai portugalų, kuriems teko išvykti į kitas šalis dirbti, palikuonys.
Imigracijos rezultatai
Daug portugalų išvyko į Prancūziją XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje. Paryžius – antrasis miestas po Lisabonos, kuriame gyvena daugiausiai portugalų.
Šiuo metu ES apėmusi įsiskolinimų krizė sukėlė naują portugalų emigracijos bangą – išsilavinę jauni portugalai išvyksta gyventi ir dribti į kitas šalis. Darbo neturinčių asmenų skaičius Portugalijoje išaugo iki 16 proc., tačiau jaunimo nedarbas siekia 40 proc.
Penkių kalbų – portugalų, ispanų, prancūzų, anglų ir vokiečių – žinojimas iš esmės garantuoja F. Neves darbą daugelyje Europos valstybių. Tačiau darbas Portugalijoje įsikūrusiame skambučių centre moteriai reiškia tai, jog jai nereikia palikti savo šeimos ir išvykti į svečią šalį.
Darbų perkėlimas į kitas bendroves suteikia vilčių
Tarptautinės įmonės vis dažniau renkasi Portugaliją dėl finansinių sumetimų bei įkuria šioje šalyje skambučių centrus ir karštąsias klientų aptarnavimo linijas. Portugalija vilioja galimybe mokėti darbuotojams nedidelius atlyginimus, taip pat šias įmones vilioja nedarbo lygis bei tai, jog šios šalies gyventojai žino nemažai užsienio kalbų.
Taip pat Portugalijai naudinga šiuo metu stebima tendencija, kai Vakarų valstybių įmonės įkuria skambučių centrus kaimyninėse valstybėse, tokiu būdu išvengdami šių centrų įkurdinimo Indijoje. Filipinuose ar Kinijoje būtinybės.
„Daugybė rimtų Vakarų šalių įmonių grįžta namo bei perkelia dalį savo vykdomų operacijų į arti esančias valstybės“, - sakė Portugalijos užsakomųjų paslaugų teikėjų asociacijos, užsiimančios lobistine veikla tam, kad priviliotų į Portugaliją įmones iš viso pasaulio, vadovas Guilherme’as Ramosas Pereira.
Nauda Europai
Europietiškoms įmonėms skambučių centrų įkurdinimas Portugalijoje reiškia valiutos konvertavimo išvengimą bei reikšmingo laiko skirtumo nebuvimą.
„Pragyvenimas čia daug pigesnis“, - džiaugėsi iš Danijos į Lisaboną atvykęs Tommy Nielsenas. Jis augo Švedijoje, todėl žino net kelias Skandinavijos šalių kalbas. Dėl turimų kalbų žinių jam buvo pasiūlytas darbas skambučių centre.
Ekonomistų teigimu, Portugalijos užsakomųjų paslaugų teikėjų sektoriaus augimas daug žadantis, nes didelė portugalų dalis žino nemažai kalbų. Tačiau ekonomistai linkę įspėti, jog šis sektoriaus augimas neturėtų būti vertinamas kaip vaistas nuo visų Portugalijos, kuri anksčiau stipriai priklausė nuo gamybos, ekonomikos ligų.
„Portugalija netaps Europos Indija. Toks scenarijus nėra realistiškas“, - patikino Lisabonos universiteto ekonomikos profesorius Pedro Lainsas. „Neturėtume galvoti apie pasmerktą, žemais atlyginimais paremtą ekonomiką. Turėtume galvoti apie ekonomiką, kuri išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau privalome siekti ekonominio augimo, tada jau netolimoje ateityje galėtume tikėtis atlyginimų didėjimo“, - samprotavo P. Lainsas.