Šiais pinigais planuojama finansuoti alternatyvias energetikos technologijas ir energetinio efektyvumo didinimo projektus, nes šiuo metu Centrinėje Azijoje dominuoja iškastinis kuras.
Vienas iš kartu su prezidentu atvykusių Kazachstano verslininkų, Kairatas Kelimbetovas, vadovaujantis valstybės įmonei, kuriai priklauso didžioji dalis šalies naftos, dujų, urano pramonės ir transporto sektorių, kalbėjo, kad tuo pačiu apsilankys Briuselyje, Londone ir Paryžiuje ir susitiks su stambesnėmis Europos firmomis pasikalbėti apie ateities investicijas bankininkystės, naftos, geležinkelių ir urano pramonės srityse.
„Šiuo metu Kazachstanas grįžta į ankstesnį ekonominio bumo periodą, ir mes labai vertiname Europos kompanijų dalyvavimą, ne tik kalbant apie užsienio investicijas, bet ir apie žinias bei technologijas“, - kalbėjo verslininkas. - „Mes kuriame naują šalį, naują ekonomiką, panašiai, kaip Singapūras ar Malaizija prieš 30 ar 40 metų, (...) vadovaujami žmogaus, kuris gali tai įgyvendinti, mūsų šalies tėvo ir kūrėjo“.
N. Nazarbajevas vadovauja Kazachstanui nuo jo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. subyrėjus Tarybų Sąjungai ir, nepaisydamas vyresnio amžiaus, teigia dalyvausiantis 2012 m. rinkimuose po to, kai pakeis Konstituciją taip, kad galėtų likti prezidentu visam gyvenimui.
N. Nazarbajevas drauge su Europos tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy pirmadienį Briuselyje dalyvavo spaudos konferencijoje, kurios metu buvo sakoma iš anksto paruošta kalba, o žurnalistams nebuvo leista užduoti klausimų.
Kazachstano prezidentas kalbėjo: „Džiaugiuosi matydamas, kad Europos ekonominė situacija gerėja, tai svarbu Kazachstanui, kuris taip pat jaučia Europos ekonomikos svyravimus“. Savo ruožtu H. Van Rompuy teigė susitikimo metu pabrėžęs, kad, stiprinant abipusius ryšius, tuo pačiu metu labai svarbu stengtis įgyvendinti esmines vertybes: demokratiją, įstatymų galią ir pagarbą žmogaus teisėms.
Britų NVO „Global Witness“ liepos mėnesį parengtoje ataskaitoje apie Kazachstaną kalbama ne tik apie opozicijos veikėjų įkalinimus, grasinimus žiniasklaidai ar „pragariškas“ imigrantų darbininkų sąlygas, bet ir teigiama, kad prezidento aplinka stipriai kontroliuoja beveik visą šalies verslą, todėl užsienio kompanijoms investuoti šioje šalyje rizikinga.