Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Šnipinėjimas

Atkirtis JAV – ES žvalgybos tarnybos įkūrimas

Europos Sąjungos (ES) teisingumo eurokomisarės Viviane Reding teigimu, ES turėtų nuo 2020 m. įkurti savo žvalgybos tarnybą.

„ES turi stiprėti šioje srityje, todėl galėtume suvienodinti žaidimo taisyklės su mūsų partneriais JAV“, - komentuodama JAV šnipinėjimo skandalą lapkričio 4 d. teigė V. Reding.

„Todėl norėčiau išnaudoti šią progą sutarties dėl stipresnio slaptųjų tarnybų bendradarbiavimo tarp ES šalių narių sutarties derybų, kas leistų kalbėti apie svaresnį bendrąjį balsą.

Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) reikia atsvaros. Mano ilgalaikis siūlymas būtų įkurti Europos žvalgybos tarnybą 2020 m.“, - pridūrė ji.

Kaip rašo www.euobserver.com, remiantis JAV informatoriaus Edwardo Snowdeno atskleistais duomenimis, NSA seka milijonus europiečių elektroninių laiškų ir telefoninių skambučių.

Taip pat teigiama, kad šnipinėjami 35 pasaulio valstybių lyderiai, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

ES šalių narių žvalgybos tarnybos iš dalies jau bendradarbiauja.
Jos dalinasi slapta informacija dėl konfliktų ir terorizmo pavojų „IntCen“ – ES išorės veiksmų tarnybos padalinyje.

Kovos su terorizmu specialistai taip pat susitinka su taip vadinamąja Europos Tarybos (ET) CO931 darbo grupe.

Už ES institucijų ribų, ES žvalgybos vadovai susitinka taip vadinamajame „Club de Berne“ bei šiam klubui priklausančioje Kovos su terorizmu grupėje.

Kalbant apie patį ES žvalgybinį darbą, „IntCen“ siunčia savo darbuotojus į ES nepriklausančias valstybes tiriamosioms kelionėms, tačiau tai vykdoma su šalies, į kurią vykstama, sutikimu.

ES išorės veiksmų tarnybos gauna duomenis iš 13 taikos ir karinių krizių misijų, pavyzdžiui, „Eulex“ Kosove ar EUTM Malyje.

ES išorės veiksmų tarnyba turi apie 40 regioninių saugumo agentų, kurie iš ES ambasadų siunčia ataskaitas dėl pavojingų vietų, tokių kaip Libanas ar Libija. Ši tarnyba taip pat samdo ES šalių ekspertus kaip karinius atašė.

Tačiau nė viena šių veiklų nesulyginama su pasipiktinimą keliančiomis valstybių žvalgybos tarnybomis, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) M16 ar Prancūzijos DGSE.

ES atstovas nurodė, kad V. Reding kalbėjo be išankstinio pasiruošimo ir nebuvo aptarusi šios idėjos su kolegomis eurokomisarais.

ES atstovas taip pat pažymėjo, jog ES žvalgybos tarnybos įkūrimas pareikalautų ES sutarties pakeitimo ir, kaip mano V. Reding, jei ši idėja sulauktų palaikymo, turėtų būti pradėta įgyvendinti po 2014 m. ES rinkimų.

Ši idėja jau buvo kilusi 2004 m. Tada Austrija ir Belgija pateikė siūlymą įkurti ES žvalgybos tarnybą, reaguodamos į Madrido traukinių susprogdinimus, per kuriuos žuvo beveik 200 asmenų.

Prancūzija, Vokietija ir JK niekaip nesureagavo į šį siūlymą. Austrija vis dar neatsisako šios idėjos.

„Atėjo laikas užduoti sau klausimą, ar realistiška pradėti galvoti apie ES ateities žvalgybos tarnybą? Manau, kad realistiška“, - 2011 m. Europos Parlamente (EP) kalbėjo šios valstybės kovos su terorizmu vadas Peteris Gridlingas.

Tačiau didžiosios ES valstybės nerodo jokių ženklų, liudijančių apie jų nuomonės pasikeitimą, praėjus dešimčiai metų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA