Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Atgarsiai iš Balkanų: kvaily, tai geopolitika!

Atgarsiai iš Balkanų: kvaily, tai geopolitika!

Kroatijos žiniasklaida su ypatingu susidomėjimu seka Ukrainos situaciją, nes ji primena XX dešimtojo dešimtmečio Balkanų karus. Būtent dėl šios priežasties Kroatijos dienraščiuose ir savaitraščiuose spausdinami komentarai yra ypatingai įdomūs.

„Geopolitika – tai kvaila!”, - pareiškė Drazenas Curicas iš “Vecernji list” išplatintame savo komentare „Dėl Ukrainos V. Putinas paaukos Serbiją”. Kaip praneša www.euinside.eu, komentaro autorius teigia, jog JAV ir didžiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konkuravo su Sovietų Sąjunga, kurios įpėdine vėliau tapo Rusija. Ukraina nėra vienintelė opi Europos vieta, kur JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galynėjasi bei kovoja dėl politinės, ekonominės bei karinės įtakos.

„Mes greitai pamiršome, kad buvusios Jugoslavijos teritorija tapo pirmojo didelio susidūrimo tarp JAV ir Rusijos vieta. Šis susidūrimas baigėsi Deitono taikos sutarties pasirašymu. Bosnijos ir Hercegovinos Federacija nuo tada tapo Vakarų interesų teritorija, tuo tarpu Serbija bei šios šalies prezidentas Miloradas Dodikas tapo ištikimiausiu Rusijos sąjungininku. Iš esmės, anot D. Curico, labai panaši situacija susiklostė Ukrainoje, kurią sudaro proeuropietiška ir prorusiška šalies teritorijos. Serbija pardavė strategines įmones rusams, kurių didžioji dalis – naftos įmonės, kurios dirba su V. Putinu didžiuosiuose projektuose, o tai visiškai nepatinka ES ir JAV. Tačiau, kaip teigia D. Curicas, Serbija ir M. Dodikas gali labiausiai nukentėti dėl Ukrainos krizės.

Skirtingai nuo Ukrainos, kuri yra šalia Rusijos bei yra V. Putino geopolitinių interesų teritorijoje, Serbija yra toli nuo Rusijos, todėl ši šalis gali būti naudinga Rusijai nebent tam, kad ši galėtų paerzinti Vakarus. Nereikėtų pamiršti, kad Serbija jau pradėjo artėti prie ES. Jei Rusijai nepavyks užkirsti kelio JAV užimti pozicijas Kijeve, kaip gi jai tai galėtų pavykti Belgrade?

„Jau dabar aišku, kodėl Kroatija taip nenoriai bendradarbiauja dėl dujotiekio „South Stream“ tiesimo bei taip stipriai priešinasi Vengrijos siekiui parduoti Rusijai naftos įmonės „Ina“ akcijas. Tai ne tik ekonominis klausimas“, - teigia D. Curicas. Straipsnio autorius primena Belgrado žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad dėl „Ina“ akcijų pardavimo Rusijai sprendimą priims JAV. „Ina“ – viena didžiausių naftos įmonių šiame regione, dalį šios įmonės akcijų valdo Vengrijos įmonė MOL. Konfliktas tarp Vengrijos ir Kroatijos tęsiasi jau dvejus metus, ginčai kyla dėl šios įmonės valdymo. Dėl šios priežasties vis labiau tikimasi, kad Budapeštas parduos savo akcijas Rusijai. Tuo tarpu Kroatija jau šešerius metus išgyvena gilų ekonominį nuosmukį, o neseniai šiai šaliai buvo pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra, todėl jau nebekyla klausimų dėl Vengrijai priklausančių „Ina“ įmonės akcijų pardavimo. Rusija jau yra išreiškusi pageidavimą šias akcijas įsigyti, tačiau Zagrebas tai vertina skeptiškai.

D. Curicas įsitikinęs, kad Vakarų Balkanų regione greitu metu galima tikėtis labai įdomių politinių procesų. Jei situacija nepasikeis, šis regionas gali ir toliau išlikti visiškai priklausomas nuo Vakarų įtakos. Galima tikėtis Deitono sutarties pakeitimų, kurie reikštų Serbijos susilpnėjimą, o tai parodytų didžiulę JAV ir ES sėkmę, nes jau ketvirtį šimtmečio jos mėgina parodyti, kas griežia pirmuoju smuiku Balkanuose.

Atsižvelgiant į šias prognozes, Balkanuose artimiausiu metu galima tikėtis įdomių įvykių. Kovo 13 d. pasirodė pranešimai, jog Serbija prašo skubos tvarka surengti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pasitarimą dėl Kosovo. Šie pranešimai pasirodė tą pačią dieną, kai Rusija pasiūlė Krymo autonominei vyriausybei prisijungti prie Rusijos Federacijos. Serbijos ministras Kosovo reikalams Alexanderis Vulinas paaiškino Belgrado prašymą patikindamas, kad ES civilinė misija Kosove EULEX užkirto kelią Serbijos radikalui Vojislavui Kostunicai bei dar vienam Serbijos piliečiui atvykti į Kosovą. A. Vulinas taip pat pridūrė, kad Kosovo saugumo pajėgos buvo transformuotos į kariuomenę, o tai pažeidžia JT Saugumo Tarybos 1244 rezoliuciją. Nepriklausomai nuo to, ar tai sutapimas, ar ne, anot D. Curico, šios naujienos puikiai atspindi šūkį: „Kvaily, tai geopolitika!”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA