„Mes žinome apie egzistuojančią socialinę įtampą. Šių svarbių reformų įtaka akivaizdi, mes dėl to nesiginčysime“, - ketvirtadienį, rugpjūčio 19 d., Europos Komisijai (EK) patvirtinus ataskaitą apie Graikijos taupymo programos įgyvendinimą, reporteriams sakė EK atstovas spaudai Amadeu Altafajus.

„Tačiau tai investicija į ateitį, ateities kartoms, kuria norima užtikrinti pastovias darbo vietas ir augimą.Graikija per ilgai gyveno ne pagal savo galimybes, o jos ekonomikoje buvo per daug nesubalansuotų elementų, kurie pavertė įkaitais ateinančias kartas... Taip, apkarpymai sukėlė tam tikrą poveikį, kalbant apie augimą, nedarbą, socialinius neramumus, pensijas, bet mes visose šiose srityse pradedam atsigauti“.

Nuo šių metų pradžios Graikijoje kilo daug vienos dienos trukmės visuotinių streikų, prieštaraujančių taupymo programoms įvairiose srityse.

Pavasarį trys banko darbuotojai žuvo, kai protestuotojų minia per vieną tokį streiką padegė banko pastatą. Šalyje vėl prasidėjo smulkios teroristinės atakos, priskiriamos anksčiau negirdėtoms kairiojo sparno grupuotėms, kurios priminė 8-ojo dešimtmečio „miesto partizanų“ smurtinius išpuolius. Užfiksuota apie 13 incidentų, tarp jų politinių partijų būstinių, parlamento narių namų, banko, Atėnų vertybinių popierių biržos ir vyriausybinių pastatų sprogdinimai.

Taupymo priemonės iki 20 proc. nurėžė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, panaikino pensininkų privilegijas ir pakėlė mokesčius, todėl vidutiniosios klasės graikų perkamoji galia vis mažėja, gilindama krizę.

Šalies bendrasis vidaus produktas pradėjo smukti greičiau nei buvo prognozuota, per antrąjį ketvirtį sumažėjęs 3,5 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nacionalinė helenų prekybos konfederacija skelbia, kad apie 17 proc. sostinės parduotuvių pradėjo bankroto procedūras.

Oficialus nedarbo lygis gegužės mėnesį (vėlesnių statistinių duomenų dar nėra) šoktelėjo iki 12 proc. lyginant su 8,5 proc. 2009 m. gegužę.