Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Giedrius Sudikas

Ateityje ES parama galės būti skolinama

Ateityje vis daugiau Europos Sąjungos (ES) paramos gali būti ne atiduodama, o skolinama paramos gavėjams ir tokiu būdu panaudojama kelis kartus.

Pasak Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovo Giedriaus Sudiko, tarp ES šalių narių vykstančios diskusijos rodo, kad tokių ES paramos formų, kur ją reikia grąžinti – paskolų, kapitalo įliejimo, garantijų - idėja greičiausiai bus tęstinė ir tokių paramos naudojimo būdų padaugės.

„Ateityje tokios formos parama gali būti naudojama platesniais užmojais. Pavyzdžiui, viename pakete galėtų būti jungiami palūkanų normų subsidijos su skolinamu kapitalu ar kitomis grąžintino finansavimo formomis. Išplėtus šią vadinamąją finansinę inžineriją plačiau nei vien smulkiajam ir vidutiniam verslui bei miestų plėtrai, ji gali apimti daugiau veiklos, pavyzdžiui, tyrimus, kaimo plėtrą“, - teigė G. Sudikas.

Finansų ministerijos ryšių su visuomene skyriaus specialistai antrina, kad ir Europos Komisija, ir ES šalys sutaria, kad toks naujoviškas ES lėšų panaudojimo būdas turi didesnę naudą ir grąžą ekonomikai, tad atitinkamai didesnį dėmesį Europos Komisija skiria tokiems instrumentams ir kurdama ateinanti daugiametį biudžetą nuo 2014 metų.

„Atsinaujinančios“ lėšos

Ateityje ES parama galės būti skolinama
© A.Didžgalvio nuotr.

Pasak Finansų ministerijos atstovų, ES struktūrinių fondų reglamentai leidžia dalį šaliai skirtų ES lėšų panaudoti vadinamosios finansų inžinerijos priemonėms - teikiant ne vienkartinę negrąžinamą subsidiją įmonėms, o skolinant lėšas, investuojant jas į įmonių kapitalą, teikiant garantijas ir pan. Tokios lėšos yra savotiškai „atsinaujinančios“, nes paskolintos jos vėliau turi sugrįžti į fondus ir gali būti dar kartą investuojamos. Tuo šitoks lėšų panaudojimas skiriasi nuo subsidijų verslui, kai lėšos gali būti panaudotos tik vieną kartą.

Anot Finansų ministerijos atstovų, kadangi, įmonėms grąžinus lėšas į fondą, jos investuojamos į kitus įmonių projektus, jas skolinantis fondas gali gyvuoti ilgus metus ir po ES struktūrinės paramos programavimo periodo pabaigos – po 2015 metų pabaigos - jau kaip nacionalinių lėšų fondas. Įgyvendinant tokias finansų inžinerijos priemones, verslas gali prisiimti didesnį rizikos laipsnį nei paprastai prisiimtų rinkos dalyviai, veikdami kaip privačios komercinės įmonės. Be to, gaudami lėšas, kurias vienu ar kitu būdu reikės grąžinti, verslininkai efektyviau investuoja nei gaudami subsidijas, kurių grąžinti nereikia.

Investuojantiems į visiems naudingas  sritis lėšų grąžinti nereikės

Anot G.Sudiko, investuojantiems į sritis, kurios teikia naudą plačiai visuomenei, pavyzdžiui, investicijos į aplinką, transporto infrastuktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą, tyrimus – paramos grąžinti nereikės.

„Tačiau besitęsiantis pakartotinas panaudojimas užtikrina, kad toks pats kiekis viešųjų resursų gali sukurti daugiau investicijų ir pasiekti daugiau paramos gavėjų daug didesniu mastu nei „vienu šūviu“ suteikta subsidija vienam projektui ar paramos gavėjui“, - aiškina EK atstovybės Lietuvoje atstovas.
Pasak jo, steigiant, plėtojant verslą, atlygintinų ES paramos formų panaudojimas, tokių kaip paskolos, rizikos kapitalas, garantijos, pritraukė ir nemažą papildomą finansavimą iš kitų viešų šaltinių bei iš privačių investuotojų. O greta ES paramos teikėjų stojusių privačių investuotojų patyrimas prisidėjo prie to, kad skolinama parama pasiekė daugiau verslo projektų bei užtikrino, kad buvo investuota į tikrai potencialiai gerus projektus, turinčius ilgalaikių galimybių.

„Negrąžinamos investicijos negali pasiekti tokių rezultatų ir nėra tokios tvarios“, - įsitikinęs G.Sudikas. Kartu jis pažymėjo, jog reikia rasti tinkamą paramos teikimo ar skolinimo pusiausvyrą, kad vieši resursai nebūtų naudojami sukurti vien privačiai naudai, o kad būtų paskatinami tie projektai, kurie didina darbo vietų skaičių, prisideda prie socialinės ir ekonominės plėtros.

Pliusai ir minusai

Lietuvoje veikiančio SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės vertinimu, abi paramos formos – ir grąžintinos, ir negrąžintinos – turi ir privalumų, ir trūkumų.

Gaunama parama yra gaunama neatlygintinai, tad ją gali gauti ir labiausiai atsilikę regionai, tokiu būdu įgyvendinamas pagrindinis paramos tikslas - mažinti regioninius skirtumus. Be to, gaunama parama tiesiogiai nedidina valstybės skolos ir jos aptarnavimo naštos, atitinkamai neturi tiesioginės įtakos biudžeto deficitui, kas aktualu Lietuvai.

„Gaunamos paramos minusas toks, kad panaudojimo efektyvumas priklauso ne tik nuo patvirtintų prioritetų, bet ir nuo verslo gebėjimo ją įsisavinti, nuo valstybės institucijų administracinių gebėjimų. Tai, jog parama gaunama „už dyką“, gali didinti riziką, jog jos panaudojimo efektyvumas bus mažesnis, nei gaunant „mokamą“ paramą, tai yra, paskolas“, - sakė V.Tauraitė.
Paskolų pliusas toks, kad tai, jog reikia mokėti palūkanas, turėtų skatinti tinkamą ir efektyvų paramos panaudojimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA