EP pažymi, kad plonesni nei 50 mikronų plastikiniai maišeliai, kokių daugiausia sunaudojama Europos Sąjungoje, rečiau naudojami pakartotinai nei storesni, dėl to jie dažniau tampa šiukšlėmis. 2010 m. vienas europietis vidutiniškai sunaudojo 198 plastikinius maišelius, iš kurių 90 proc. buvo lengvieji. Tais pačiais metais daugiau kaip 8 mlrd. plastikinių maišelių tapo šiukšlėmis. Šie rodikliai kasmet didėja.

Europarlamentarai siūlo įpareigoti ES valstybes iki 2017 m. sumažinti plonų plastikinių maišelių naudojimą perpus, o iki 2019 m. – 80 proc. palyginti su 2010 m. lygiu. Šiam tikslui pasiekti ES valstybės galės pasitelkti mokesčius, rinkodaros priemones ar draudimus: pavyzdžiui, apriboti galimybę šiuos maišelius prekybos centruose dalinti nemokamai, išskyrus tuos, kurie naudojami nesupakuotiems pusgaminiams ir drėgniems maisto produktams (mėsos, žuvies ar pieno produktams).

Vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams skirti plastikiniai maišeliai turėtų iki 2019 m. būti pakeisti maišeliais, pagamintais iš perdirbto popieriaus, arba biologiškai skaidomais ir kompostuojamais maišeliais, įsitikinę europarlamentarai

Taisyklių pataisoms pritarė 539 EP nariai, nepritarė 51, o susilaikė 72. Kadangi gegužės 25 d. vyks Europos Parlamento rinkimai, o šias taisykles dar reikės suderinti su ES Taryba, galutinį sprendimą dėl jų priims naujos sudėties Parlamentas.

Siūlo maišelius apmokestinti

Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos narė, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, atsakinga už šią direktyvą, sveikino ambicingus direktyvos tikslus, kurie įpareigos valstybes nares palaipsniui mažinti lengvų plastikinių maišelių naudojimą.

"Įsigaliojus direktyvai, per trejus metus tikimasi plastikinių maišelių naudojimą sumažinti perpus, o po penkerių metų - iki 80 procentų, lyginant su 2010 m. ES suvartojimo vidurkiu. Dėl konkrečių priemonių turės apsispręsti pačios valstybės narės, tačiau vienas iš būdų galėtų būti maišelių apmokestinimas", - apie priimtą direktyvą pasakoja Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji yra įsitikinusi, kad finansinės priemonės yra vienas veiksmingesnių būdų. "Tose šalyse, kurios įvedė privalomą mokestį išmetamiems maišeliams, plastiko atliekų situacija ženkliai pagerėjo", - pažymėjo europarlamentarė ir atkreipė dėmesį, kad pagrindiniu ELP frakcijos rūpesčiu buvo noras apriboti ir sumažinti, bet ne visiškai uždrausti plastikinių maišelių naudojimą.

Anot EP narės R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, imtis plastikinių maišelių ribojimo paskatino grėsmingi skaičiai, kad ES kiekvienais metais šiukšlėmis virsta daugiau nei 8 milijardai plastikinių maišelių, kurie kaupiasi ir virsta atliekomis, aplinkoje galinčiomis išlikti šimtmečius. "Tikriausiai dauguma žinome, kad būtent plastikas sudaro didelę jūrų teršalų dalį, ir didžioji tų atliekų dalis - vienkartinio naudojimo priemonės, tokios kaip pakuotės, krepšeliai, buteliai. Net ir tie plastiko gaminiai, kurie skaidomi gamtoje - neišnyksta visiškai. Po kurio laiko jie virsta mikroskopinėmis dalelėmis, mikroplastikais, kurie nebesuyra ir kenkia aplinkai, o ypač jūrų ekosistemoms", - pasakoja europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, viena iš pagrindinių veiklos sričių Europos Parlamente pasirinkusi ir jūrų aplinkos apsaugą