Europarlamentarai griežtai smerkia Rusijos agresiją ir invaziją Kryme, „kuris yra neatskiriama Ukrainos dalis ir kurio atitinkamą statusą yra pripažinusi Rusijos Federacija ir tarptautinė bendruomenė“. EP ragina „tuojau pat išvesti visas Ukrainos teritorijoje neteisėtai dislokuotas karines pajėgas“.
Rusijos deklaruojamas tikslas apsaugoti rusakalbius Krymo gyventojus yra visiškai nepagrįstas, nes jie nepatyrė ir nepatiria jokios diskriminacijos, pažymi EP nariai. Jie taip pat "smerkia oficialią Rusijos doktriną, pagal kurią Kremlius tvirtina turįs teisę panaudoti jėgą suvereniose kaimyninėse šalyse siekiant „apsaugoti“ ten gyvenančius rusų tėvynainius, kaip prieštaraujančią tarptautinei teisei ir normoms".
Rezoliucijoje teigiamai vertinamas Europos Vadovų Tarybos sprendimas sustabdyti dvišales derybas dėl vizų ir naujojo susitarimo su Rusija. Jei konfliktas ir toliau bus kurstomas aneksuojant Krymą, europarlamentarai siūlo taikyti platesnes sankcijas – ginklų embargą, vizų apribojimus bei turto įšaldymą. Savo ruožtu Europos Parlamentas pažymi, kad jo tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Rusijos Valstybės Dūma bei Federacijos Taryba yra neįmanomas.
Parlamentas ragina taikiai išspręsti krizę remiantis tarptautine teise, išsaugant Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą. Rezoliucijoje pažymima, kad "pagal Ukrainos konstituciją Krymo Autonominė Respublika referendumus gali rengti tik vietinės svarbos klausimais, o ne norint keisti tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas", todėl referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos bus laikomas neteisėtu ir EP nepripažins jo rezultatų. EP taip pat nepripažįsta savavališkai pasiskelbusios Krymo valdžios sprendimo paskelbti nepriklausomybę.
EP nariai remia sprendimą suteikti Ukrainai 11 mlrd. eurų ES paramą, nedelsiant pasirašyti Asociacijos susitarimo politinę dalį ir sumažinti Ukrainos prekių importo į ES tarifus. Kartu jie kviečia paspartinti vizų režimo liberalizavimą Ukrainai. Parlamentas sveikina naujosios Ukrainos valdžios pasiryžimą vykdyti reformas. Jis ragina surengti laisvus skaidrius rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams ir nepasiduoti spaudimui atidėti gegužės 25 d. numatytus prezidento rinkimus.
EP „pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi su Rusija kalbėtis vienu sutelktu balsu ir remti vieningos Ukrainos teisę laisvai spręsti dėl savo ateities“. EP apgailestauja dėl to, kad ES valstybės narės vykdo didelio masto ginklų ir karinių technologijų eksportą į Rusiją, ir ragina jį nedelsiant sustabdyti. Pasak europarlamentarų, įvykiai Ukrainoje parodė, kad ES turi dvigubai sustiprinti savo įsipareigojimą ir paramą Moldovos ir Gruzijos pasirinkimui eiti Europos keliu ir jų teritoriniam vientisumui.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Putino Rusijos veiksmai ardo visus pamatinius šiuolaikinio pasaulio principus
„Europos Sąjunga kritikuojama dėl vangios ir neryžtingos reakcijos į Rusijos ataką prieš Ukrainą. Išties, ne visos ES šalys narės adekvačiai suvokia ties kokia riba esame atsidūrę – Putino Rusijos veiksmai ne tik primena prieš kelis dešimtmečius vykusias istorijos katastrofas, bet ir ardo visus pamatinius šiuolaikinio pasaulio principus. Mūsų įspėjimai apie per didelę ES šalių priklausomybę, pirmiausia - energetinę, šiomis dienomis įgauna labai rimtą turinį, ir labai svarbu, kad Europos Parlamentas tai pripažįsta. Šiandien priimta EP rezoliucija primena, kad atoveiksmis turi būti atitinkantis veiksmą“, - pažymi EP priimtos rezoliucijos bendraautorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. Morkūnaitė, kalbėjusi EP plenariniame posėdyje, pabrėžė, kad metas atsibusti tiems, kurie kūrė modernizacijos politiką su Rusija.
„Putino Rusija yra visiškai neprognozuojama tarptautinės teisės pažeidėja, laužanti susitarimus ir įsipareigojimus“, – teigė EP narė.
R. Morkūnaitė sakė, kad propagandos, kuria Rusijos valdžia naudojasi kaip karo priemone, įkaitais tampa patys Rusijos žmonės, priversti gyventi Antrojo pasaulinio karo nuotaikomis. Ji taip pat atkreipė dėmesį į milžinišką spaudimą, kurį patiria Krymo totoriai, ištikimi Ukrainos vientisumui. Anot EP narės, šiurpą kelia žinios, kad jų namai ženklinami taip, kaip 1944 metais prieš masinę deportaciją į Gulagus, nemažai jų jau priversti trauktis iš Krymo.
„Reikalingos sankcijos tiems, kurie veikia prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą. O tie, kurie tęsia prekybą karinėmis technologijomis privalo susimąstyti, ar neveikia prieš pačius save ir savo sąjungininkus“, - plenarinės sesijos metu dėmesį atkreipė europarlamentarė.
Rezoliucijos tekstą bendrai parengė penkios didžiausios Europos Parlamento politinės grupės. Ji patvirtinta balsų dauguma. Ši rezoliucija bus perduota ne tik ES institucijoms, bet ir Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.