Lietuviai neretai vadinami konservatyvia tauta. Pirmiausia, žinoma, dėl nenoro įsileisti kitų šalių tradicijų ir papročių. Tačiau Europos Parlamente dirbantys Lietuvos atstovai tai nelaiko jokiu trūkumu, greičiau priešingai – kiekviena šalis turi saugoti ir branginti tradicijas, kurios keliauja karta iš kartos.

Artėjant gražiausioms metų šventėms pakalbinti europarlamentarai iš Lietuvos patikino kasmet šventes sutinkantys Lietuvoje ir kitų šalių tradicijų nebando perkelti į savo namus.

Palepina belgišku šokoladu

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė kiekvienas metas Kūčias ir Kalėdas sutinka savo tėvų namuose – mažame Linkuvos miestelyje Šiaurės Lietuvoje.
Vilija Blinkevičiūtė

„Net neįsivaizduoju, kad gali būti kitaip. Tai ypatingos šventės, kurias praleidžiu artimiausių žmonių būryje. Visada ten grįžtu ir vertinu tai kaip didžiausią likimo dovaną, kad vis dar galiu Kūčias ir Kalėdas praleisti kartu su mama“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė ir patikino, kad šventiniam stalui iki šiol gamina patiekalus pagal tuos pačius receptus, kokie buvo ruošiami, kai ji dar buvo maža.

Europarlamentarė prisipažįsta niekad nebandžiusi kitų šalių papročių perkelti į savo šeimos šventes, kartais nebent palepina artimuosius garsiuoju belgišku šokoladu.

Tačiau, pasak V. Blinkevičiūtės, noras puoselėti lietuviškas tradicijas jokiu būdu nereiškia tolerancijos kitoms šalims trūkumo.

„Ko jau ko, bet tolerancijos Europos Parlamentas tikrai išmoko. Aš manau, kad visada buvau pakankamai tolerantiška, nes ilgus metus dirbdama socialinės apsaugos ir darbo ministre bendravau su labai įvairiais žmonėmis – ir neįgaliaisiais, ir įvairiausių priklausomybių turinčiais, ir įvairių orientacijų, kiekvieną tekdavo išklausyti, padėti, paguosti, suprasti“, – pasakojo V. Blinkevičiūtė.

Puoselėja dvylikos patiekalų tradiciją

Prie besilaikančiųjų savo šalies tradicijų save priskiria ir europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Kitų šalių tradicijos – įdomios ir gražios, kažkiek panašios. Tačiau aš išlieku prie savo šalies, šeimos tradicijų. Net eglutę tebepuošiam Kūčių vakarą. Tada man prasideda šventė, neišbarstau savęs per laukimo laiką“, – savo šeimos tradicijomis dalijosi europarlamentarė, visuomet šventes sutinkanti Lietuvoje.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Europarlamentarė neįsivaizduoja Kūčių stalo be dvylikos pasninko patiekalų, tarp kurių būtinai turi būti visos šeimos mėgstami virti kviečiai su medumi ir tikras spanguolių kisielius, po staltiese klojami šiaudai ir, žinoma, neapseinama be „plotkelio“ dalybų su palinkėjimais.

„Kiekvienais metais viskas taip pat, bet kartu – ir kitaip. Kodėl kitaip? Nes per metus mes kažkiek pasikeičiam: vaikai užauga, suaugusieji – gaunam naujų patyrimų. Man labai gražu, kai forma ta pati, bet turinys (mūsų kalbos, nuotaikos, patirtys) kažkiek skiriasi“, – pasakojo europarlamentarė ir patikino „neprisijaukinanti“ kitų šalių tradicijų, nes jai yra gražu, kad kartą ar kelis per metus yra taip, kaip visada, kaip esame įpratę.

Būtina saugoti senuosius papročius

„Kartais Europos Parlamente tenka diskutuoti, matyti, kaip šventes švenčia kitų valstybių žmonės. Didelė įvairovė – juk Europos Parlamente dirba 28 šalių narių atstovai. Manau, kad kiekviena tauta turi saugoti savo ir gerbti kitų tautų tradicijas“, – įsitikinęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis, save laikantis tradicijų išsaugojimo šalininku.

Pasak jo, labai svarbu, kad tradicijos, informacija apie šimtmečiais puoselėtus papročius būtų perduodama iš kartos į kartą, todėl europarlamentaras didžiąsias metų šventes visada sutinka Lietuvoje: „Tradiciškai per šias šventes aplankydavau savo tėvus, dabar – jau tik mamą, aplankydavome žmonos Severinos tėvus – dabar jau taip pat tik Severinos mamą“.

Be ko europarlamentaro šeimoje neįsivaizduojama Kūčių vakarienė?

„Pirmiausia, be baltos lininės staltiesės ir degančių žvakių. Iš 12 patiekalų būtinai turi būti silkės ir, žinoma, kūčiukų, užpiltų aguonų pienu“, – šeimos tradicijas vardijo Z. Balčytis.

Mėgsta sukiotis prie viryklės

Europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė Kūčių vakarienei taip pat ruošia ne mažiau kaip dvylika valgių – dažniausiai jų būna netgi daugiau. 

Laima Andrikienė

„Anksčiau, kai dar buvome vaikai, mamos ir močiutės ruošiamus valgius skaičiuodavome mes abu su broliu, po to tai darė mūsų vaikai, o dabar, kai jau ir mūsų su broliu vaikai yra užaugę, valgius dažniausiai suskaičiuoja mano mama, kuriai jau per aštuoniasdešimt. Stalo viduryje visada dedu lėkštelę su kalėdaičiais. Pirmą kalėdaitį, sukalbėjęs maldą ir ką nors gražaus kiekvienam pasakęs, visiems padalija mano tėvelis“, – gražiais šeimos papročiais dalijosi L. L. Andrikienė.

Europos Parlamento narės tėvai kartu su ja gyvena Vilniuje, tad Kūčios ir Kalėdos švenčiamos namuose, Kūčių vakarienei atvažiuoja ir brolio Juozo šeima. Šįmet, pasak europarlamentarės, ko gero, bus antras kartas gyvenime, kai Kūčias valgys ne namuose – su tėvais vyks į brolio namus.

„Kūčių stalo neįsivaizduoju be kalėdaičių, kūčiukų, kelių rūšių silkės, žuvies patiekalų. Kepame ir pyragėlius su džiovintais grybais, ruošiu marinuotų grybų salotas, taip pat dar kelių rūšių salotas. Ant mūsų Kūčių stalo būna ir riešutai, džiovinti ir švieži vaisiai. Dažniausiai verdu tirštą spanguolių kisielių, jį valgome vietoje deserto, karštą. O jei neverdu kisieliaus, tuomet ruošiu vaisių drebučius (želė) su vaisiais“, – pasakojo L. L. Andrikienė.

Europarlamentarė per Kūčias lietuviškų tradicijų su jokiomis kitomis nepainioja, tačiau jei šeimoje atsirastų kitataučių, tuomet tradicijų maišymasis būtų savaime suprantamas, natūralus dalykas.

Pažadai: ką nuveiks 2014 metais?

Baigiantis metams kiekvienas trumpam stabteli, kad įvertintų nuveiktus darbus, ir užsibrėžia tikslus, ko sieks ateinančiais metais. Kokius pažadus sau duoda europarlamentarai?

„Ateinantieji metai bus labai svarbūs pradedant įsisavinti naujos finansinės perspektyvos Europos Sąjungos paramą: kur nukreipti milijonus ir milijardus litų, kad tai duotų didžiausią naudą valstybei ir jos žmonėms. Tai ne pažadas, bet užduotis. Užduotis ne man vienam, bet visiems politikams ir valstybės tarnybai“, – 2014 metų užduotis įvardijo Z. Balčytis.

Europarlamentarė V. Blinkevičiūtė prisipažino baigiantis metams kasmet pasižadanti rasti daugiau laiko artimiems žmonėms, kaip Europos Parlamento narė kitais metais ir toliau stengsis iš visos širdies dirbti žmonėms.

O štai europarlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė 2014-aisiais užsibrėžė naudoti mažiau plastikinių maišelių, prie kurių, kaip pastebi parduotuvėse, visi labai spėjome priprasti.

„O bendrąja prasme – ketinu išlaikyti tą patį tempą. Jau dabar kitų metų darbotvarkė pildosi kelionėmis po Lietuvą ir susitikimais tiek čia, tiek Briuselyje ar Strasbūre. Žiemos šventės – tik trumpas stabtelėjimas, po jų vėl grįšiu prie aplinkosaugos, istorinės atminties, energetikos temų, aplink kurias sukasi nemaža dalis besitęsiančių ir naujų iniciatyvų“, – kalbėjo europarlamentarė.

Jei daugeliui Europos Parlamento narių besibaigiančių ir ateinančių metų sankirta tėra dar vienas atskaitos taškas, L. L. Andrikienei ši diena ypatinga – europarlamentarė mini savo gimtadienį.

„Aš gimiau Naujųjų Metų naktį, penkiolika minučių prieš vidurnaktį. Druskininkų ligoninės daktarai, priėmę naujagimę, nutarė užrašyti, kad gimiau sausio 1-ąją: negi sendinsime visais metais – juk mergaitė gimė.

Bent taip mano gimimą prisimena mano mama. Todėl man Naujųjų Metų naktis visada ypatinga. Anksčiau ją ypatinga padarydavo mano tėveliai, vėliau – mylintys artimieji ir draugai“, – asmenine švente džiaugėsi europarlamentarė ir prasitarė, kad 2014 metais sau pasižadėjo būti geresnė, tobulesnė, nes tobulėjimui visada yra erdvės.