Tokia patirtis gali atitikti daugelio lūkesčius. Kaip teigia rašytoja Sylvie Bigar, kuri aplankė šias slaptas vieteles tam, kad išrinktų geriausias, „mažas miestelis siūlo nuotykį, naujumą, grožį bei istorijos dvelksmą. Žinant, kad kai kurie iš šių brangakmenių čia jau taip ilgai, bet dar nebuvo „atrasti“, apramina sielą ir sukelia taikumo jausmą.

MyEP atskleidžia tas „slaptas“ vietas, kuriose tiesiog būtina nors kartą gyvenime apsilankyti.

1. Italija: Bolgheri
Bolgheri

Viale dei Cipressi – beveik 5 kilometrų ilgio kelias apsuptas 2 540 kiparisų (vienintelių augalų, kurių neėda vietiniai bizonai) – veda tiesiai į Bolgheri, kuris įsikūręs tarp pietinės Toskanos Maremma vynuogynų. Tačiau ne tik kelias į šį kaimelį nuostabus. Sustokite „Caffe della Posta” pagrindinėje aikštėje ir paragaukite vieno iš Bolgheri raudonųjų vynų, pirmą kartą pagamintų 1980m., dabar jie konkuruoja su prancūziškaisiais Bordo regiono vynais. Pavažiavus penkis kilometrus į pietus, kaimyniniame Bibonos kaimelyje apsilankykite „Relais Sant’Elena“ – 15 kambarių dvare, kuriame rasite lovas su baldakimais, akmeninius židinius ir makaronų gaminimo pamokas.

Gyventojų skaičius: 1 000
Kaip čia patekti: Bolgheri nutolęs apie 65 kilometrus į pietus nuo Pizos.

2. Vokietija: Breisgau Štaufenas
Breisgau Štaufenas

Ši nuošali vietove Juodojo miško pakraštyje Pietų Vokietijoje tobula vyno savaitgaliui praleisti. Iš Strasbūro pravažiuosite pro kalvas, padengtas vynuogynais, Bakcho statula rodo, kad atvykote į mažytį miestelio senamiestį. Pagrindinės gatvės pastelinių spalvų namukų eilė veda prie turgaus aikštės, kurią karūnuoja miesto Rotušė, gotikiniu įkvėpimu primenanti šios vietos istoriją, kuri prasidėjo 770 metais – ši data iškalta ant Rotušės fasado. Siūlome apsilankyti lauko vyno bare, tačiau įspėjame tuos, kurie leidžia sau per daug: legenda byloja, kad jei kas per daug įsilinksminęs įkrenta į vieną iš nepaprastai švarių miestelio kanalų, veda vietinę merginą.

Gyventojų skaičius: 7 739
Kaip čia patekti: Breisgau Štaufeną nuo Strasbūro skiria 75 minutės kelio automobiliu.

3. Anglija: Lavenham
Lavenham

Lavenham Suffolk tikriausiai gražiausias Anglijos miestelis, galintis pasigirti 300 paveldo namų, o pagrindinė gatvė pilna antikvarinių parduotuvėlių ir arbatos namų (kur patiekiami blyneliai ir grietininis kremas), patenkančių į nykstančių Anglijos kaimų sąrašą. Sarah Towsend – buvusi nuostabaus Palazzo Terranova Umbrijoje savininkė, buvo taip pakerėta šios vietovės, kad atidarė čia mažą užeigą šalia Buxhall.

Gyventojų skaičius: 1 760
Kaip čia patekti:  Traukiniai iš Londono Liverpulio gatvės stoties į Stoumarketą, kuris nutolęs nuo Londono apie 22 kilometrus, išvyksta keletą kartų per dieną

4. Škotija: Aberdaueris

Traukinys iš Edinburgo sustoja Viktorijos laikų stotyje šalia dailiai susodintų gėlių slėnyje, Viduramžių pilies papėdėje. Aberdaueris nėra draugiškas automobiliams, tačiau aišku, kodėl taip yra: viskas, ką norėtumėte pamatyti, yra miestelyje bei sujungta gerai prižiūrimais keliukais. Rugpjūčio mėn. kaimelis tampa ramiu Edinburgo tarptautinio festivalio prieglobsčiu, tačiau likusią metų dalį tai paprastas kaimelis, kuriame yra keturios jaukios aludės ir netgi parduotuvė, skirta burtininkams, įsikūrusi provokatoriškai šalia Škotijos ir Anglijos bažnyčių.

Gyventojų skaičius: 1 680
Kaip čia patekti: nuo Edinburgo iki Aberdour traukiniu nuvyksite per 30 min.

5. Italija: Norcia
Norcia

Šioje Rytų Umbrijos citadelėje išlikusios meistrų kulinarijos tradicijos. Pecorino sūris brandinamas dvejus metus, ištreniruoti šunys ieško juodųjų triufelių miškuose, o medus renkamas iš lauko gėlių. Tačiau ši vietovė žymi dėl šernienos. Istoriniame centre, prieskoniais pagardinto laukinių kiaulių saliamio aromatas jaučiamas mašinų neužkimštose gatvėse. Prieš parduotuves iškabinti vytintos mėsos gabalai, kuriuos parduotuvių savininkai meistriškai pjausto per 800 metų ištobulintais metodais. Paprašykite jų atpjauti gabalėlį ir atsivežkite jį į Piazza San Benedetto, kur kaimo gyventojai pavasarį švenčia Šv. Benedikto festivalį.

Gyventojų skaičius: 5 000
Kaip čia patekti: Norcia nutolusi 111 kilometrų į šiaurės rytus nuo Romos.

6. Airija: Roundstone
Roundstone

Niekur nėra skanesnių gervuogių už surinktas tarp vingiuojančių Roundstone keliukų. Tačiau ir nemėgstantys uogų atras priežasčių pamėgti šį XIX amžiaus kaimelį. Užkopkite ant Errisbeg kalvos, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į dvyliką kalnų Konemara nacionaliniame parke, kylančių virš plačių pelkynų. Lyjant (o Airijoje lyja dažnai) užsukite į „Malachy Kearns’s” parduotuvę, kurioje parduodami airiški būgnai, ar drabužius išsidžiovinkite „O‘Dowds“ bare prie židinio su „Guinness“ alaus pinta bei airiško viskio stikliuku.

Gyventojų skaičius: 239
Kaip čia patekti: 122 kilometrų nuo Galvėjaus.

7. Prancūzija: Chassignolles

Prieš trejus metus Harry Lesteris (buvęs Londono „Anchor & Hope” užkandinės virtuvės šefas ir savininkas) ir jo partneris Ali Johnsonas nukreipė savo žvilgsnius į Prancūzijos Overnė regioną bei nusipirko akmeninę užeigą mažame Chassignolles kaimelyje, džiuginančiame žaliais neveikiančiais vulkanais ir vingiuojančiais upeliais, turinčiais gydomųjų savybių. Atkurtoje užeigoje svečiai pro langus žvelgia į XII amžiaus romaninio stiliaus bažnyčią, o H. Lesteris veda kiaulių skerdimo kursus, kas privilioja dar daugiau miestiečių į kaimą.

Gyventojų skaičius: 86
Kaip čia patekti: Chassignolles įsikūręs pusiaukelėje tarp Clemont-Ferrando ir Le Puy-en-Velay.

8. Graikija: Folegandras
Folegandras

Nesuklyskite – ši rami vietelė Cyclades neturi nieko bendra su kaimynine Santorinio sala: čia nėra didesnių nei dviejų aukštų namų, jokių kruizinių laivų uoste, butikų ar prašmatnių restoranų. Vietoje to, šioje atokioje saloje Egėjo jūroje bangos atsimuša į žvyruotus paplūdimius, ant kalvų tupi žuvėdros, o seną medinį malūną suka sūrus brizas. Tai žavingai tyli vieta tiems, kas pavargo nuo Graikijos perpildytų kurortų.

Gyventojų skaičius: 700
Kaip čia patekti: Atskriskite į Santorinio salą, keltu arba laivu su povandeniniais sparnais persikelkite iš Piraeus, kuris yra visai šalia Atėnų.

9. Šveicarija: Giornico
Giornico

Itališkai kalbančio Ticino kantono pietinėje Šveicarijos dalyje žavesys slypi tame, kad laikas čia tiesiog sustoja. Tam, kad pilnai įvertintumėte šią vietą, važiuokite 56 kilometrus nuo populiariųjų kurortų prie Lokarno ir Asconos ežerų, pasukite link Giomico – XIV amžiaus akmeninių liekanų, pasislėpusių šiek tiek atokiau nuo pagrindinės gatvės. Nusileiskite į slėnį ir pasiekite mažą upeliūkštį, per kurį nutiesti du akmeniniai tiltai. Šeimų valdomi restoranai šiame regione vadinami „grotte”. Geriausiame jų – Grotto dei due Ponti – tiekiami patiekalai, vienas kurių – „spezzalino” (mėsos troškinys) su kukurūzų koše ir rūgščiu vietiniu Merlot vynu.

Gyventojų skaičius: 889
Kaip čia patekti: nuo Asconos ir Locarno kurortinių miestelių prie ežero 50 min. kelio į šiaurę A13 ir N2 keliais.

10. Ispanija: Getaria
Getaria

Nuo San Sebastiano nutolęs tik 24 km, šalia uosto esantis baskų kaimelis – dar viena nuošali Ispanijos vietelė. Šis uostas žinomas tik dėl jūros gėrybių – kalmarų ir otų, traukiamų iš Biskajos įlankos, o tada kepamų „a la plancha”. Ypatingi būna šeštadienio ir sekmadienio pietūs, kai šviesiais vasariškais kašmyro rūbais bei baltapadžiais batais pasidabinę vietiniai susirenka išskirtinai ispaniškam pasimėgavimui maistu ir baltuoju Rioja vynui be jokios skubos.

Gyventojų skaičius: 2 600
Kaip čia patekti: Gateria nutolusi nuo San Sebastiano 24 km į vakarus.

11. Portugalija: Marvao
Marvao

Yra daug fortų ant kalnų šlaitų, tačiau Marvao – jų visų karalius. Įsikūręs pietrytinėje Portugalijos regiono Alentežo dalyje, šis miestelis išsidėstęs apie maurų pilį, kuri buvo sukrikščioninta XIII amžiuje. Šis akmeninis raudonų stogų namų ir vienuolynų kompleksas stūkso ant akmenuotos kalvos viršūnės ir nusidriekia vingiuotomis gatvelėmis į rytus.

Gyventojų skaičius: 159
Kaip čia aptekti: automobiliu iš Lisabonos.

12. Nyderlandai: Terschelling

Nuo Amsterdamo nutolusi 137 km bei Vileland (Amsterdamo gyventojų vadinamo „Vli-biza“) šiaurės rytuose, 29 km ilgio Terchelling sala – rojus keliautojams, trokštantiems ramybėje skendinčių smėlingų ruožų vietoje didžiulių paplūdimio klubų žemyninėje šalies dalyje. Čia XIX a. vilos stačiais stogais bei medžio lentomis apkalti namai apšviesti Brandaris švyturio – seniausio išlikusio švyturio Nyderlanduose (pastatyto 1594 m.). Kai ima temti, vasaros mėnesiais tai būna apie vidurnaktį, vietiniai iki vėlumos užsisėdi bistro šalia uosto, kur geria „Jupiler” alų už savo išskirtinai sėkmingą gyvenimą.

Gyventojų skaičius: 4 702
 Kaip čia atvykti: Nuo kovo iki lapkričio mėn. keltai kursuoja kasdien iš Harlingeno ir Vlieland.

13. Danija: Tisvildeleje
Terschelling

Kelionė traukiniu iš Kopenhagos į Tisvildeleje – tai lyg 80 min. turas kiekvienam atvykstančiam į Daniją pro priemiesčius, žaliuojančias kaimo vietoves bei miškus. Kelionė šito verta – ant Kategato sąsiaurio kranto įsikūręs tylus pajūrio kaimelis su šiaudais dengtais kotedžais, išsidėsčiusiais palei smėlio kopas pajūryje. Tiems, kas galvoja, kad Danijoje nėra įsimintinų pajūrio vietų, reikėtų apsilankyti šioje saulėtoje vietoje, kuri neabejotinai pakeis jų nuomonę.

Gyventojų skaičius: 1 847
Kaip čia atvykti: įsėskite į priemiestinį traukinį iš Kopenhagos ir persėskite Hileroide.

14. Švedija: Arild
Arild

Nors Švedijoje yra daugybė gamtos grožybių, žvejų kaimelis pietvakarių Švedijos pusiasalyje iš tiesų sukurtas žmogaus rankos. 1980 m. dailininkas Larsas Vilksas ėmėsi kalti į krantą išmestus medžius bei krauti juos prieplaukoje ant kalvos šlaito, jis netgi paskelbė šią vietą nepriklausoma Ladonijos valstybe. Po to, kai policija pamėgino išardyti jo darbą, menininkai Christo ir Joseph Beuysai stojo ginti šios konstrukcijos. Šiandieną atvira meno paroda, gauvusi pavadinimą „Nimis“, - tai skandinaviška Los Andželo „Watts Towers“ versija. 91 m virš žemės iškilęs tunelių labirintas ir beveik 14 m aukščio laipiojimo bokštai atrodo kaip alternatyvioji visata bebaimiams tyrėjams.

Gyventojų skaičius: 537
Kaip čia patekti: dvi valandas trunkanti kelionė automobiliu bei persikėlimas keltu iš Kopenhagos.

15. Islandija: Hellnar

Nors žvejų pašiūrių liekanos, kurias pastatė XI a. Hellnar gyventojai, ir gali priminti, kad šis miestelis nepasikeitė nuo tada, kai atvyko vikingai, tam tikra prasme, tai vienas moderniausių Islandijos kaimelių. Saujelė vietos gyventojų – visi jie smulkūs žvejai – bendrai atsidavę aplinkos apsaugai. Namai ir fermos Hellinar, įsikūrusios tolimajame pusiasalio kampelyje priešais 1402 m aukščio Snaefellsjökull ledkalnį, šildomi ekologiška hidroelektrinių energija, o Hellinar viešbutis tapo pirmąja svečių priėmimo vieta šalyje, gavusia „Green Globe“ ekologiškos pusiausvyros išlaikymo sertifikavimo sistemos sertifikatą.

Gyventojų skaičius: 8
Kaip čia patekti: skriskite iš Keblaviko tarptautinio oro uosto bei važiuokite automobiliu 3,5 val. iki Hellnar.