Apklausoje dalyvavo 9027 iš apie 100 tūkst. ES institucijose dirbančių žmonių. Iš jų 8 proc. sudaro belgai, 92 proc. kitų Europos šalių gyventojai įskaitant ir save priskiriančius amerikiečiams ar kitoms neeuropinėms sritims. Paaiškėjo, kad daugiausia respondentų į ES sostinę yra atvykę per pastrąjį dešimtmetį - 62,9 proc.

Elitinė gyvenotojų sala

„Daugybė europiečių vis dar gyvena tarp savo tautiečių keliose miesto dalyse be būtinybės parodyti norą integruotis“, - sako Alain Hutchinson, buvęs EP narys ir Europos- Briuselio ryšių biuro prezidentas, pristatęs apklausos rezultatus.

Rezultatai patvirtino, kad ES bendruomenė priklauso elitinei gyventojų salai, gana atsiribojusiai nuo miesto gyvenimo. Beveik 40 proc. apklaustųjų turi tris ar mažiau belgų savo draugų rate, kai 12 proc. tokių neturi išvis.

Eismo struktūra – nepatogi

Briuselis susilaukė kritikos dėl nepatogios eismo struktūros, užkliuvo ir aplinkos tvarka. Miesto nešvaros atžvilgiu tiek belgų, tiek ES pareigūnų nuomonė sutampa - beveik 80 proc. mano, kad ten perdaug nešvaru ir gatvėse krinta į akis numestos šiukšlės. ES bendruomenė atkreipė dėmesį ir į skurdą - virš 68 proc. apklaustųjų mieste pastebi skurdo apraiškas.

Pasyvūs rinkėjai

Daugiausia nuostabos Briuselio - Europos ryšių biurui sukėlė pasyvus ES pareigūnų dalyvavimas savivaldos rinkimuose - į juos atvyko beveik 14 proc. apklaustųjų.

„Tai yra kažkas, ko nesuprantu - sunku pripažinti, kad dalis populiacijos nėra atstovaujama rinkimuose, kai toji dalis skundžiasi, kad miestas nešvarus ar, kad jiems nepatinka miesto tvarkymo politika“, - apgailestavo A. Hutchinson.

Pareigūnų nuomonės išsiskiria Briuselį vertinant kaip geriausią vietą ES institucijoms - nežymia persvara yra daugiau sutinkančių su šiuo teginiu - virš 41 proc. Štai kitus miestus atstovauti ES rinktųsi virš 39 proc. apklaustųjų.

Tranporto rūšių pasirinkimas atskleidžia, kad atvykėliai labiau nei belgai naudojasi žaliuoju transportu. Virš 11 proc. ES pareigūnų į darbą atrieda dviračiais, kai tik 3.5 proc. belgų renkasi tokį keliavimo būdą.

Nepaisant pastebimų miesto trūkumų, 74.5 proc. ES pareigūnų sutinka su teiginiu: „Man patinka gyventi Briuselyje“.

J. Paleckis: trūksta upės ar ežerų

Devintus metus Lietuvai EP atstovaujantis Justas Paleckis pabrėžia, kad sudėtinga vertinti miestą, kuriame didžioji dauguma ES bendruomenės apsilanko tris kartus per mėnesį į komitetų ir frakcijų posėdžius 3-4 dienoms.

„Juk daugiau negu  90 proc. EP narių negyvena Briuselyje nuolat. Taigi per mėnesį Briuselyje praleidžiame apytikriai 10 dienų, o darbo diena paprastai tęsiasi nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, tad maršrutas vienas – namai-parlamentas-namai. Laisvalaikio beveik nėra“, - atsakyme MyEP rašė J. Paleckis.

Europarlamentaras Briuselį apibūdina kaip patogų gyventi dėl nemažo žaliųjų zonų ploto, tačiau pastebi ir trūkumą - miestas bei jo apylinkės neturi nei upės, nei ežerų, esąs tik kanalas, naudojamas laivybai.

Svarstydamas apie savo įsitraukimą į vietines Briuselio naujienas, J. Paleckis pastebi, kad domėjimuisi taip pat nebelieka laiko.

R. Morkūnaitė – Mikulėnienė: patogi geografinė padėtis

Briuselyje negyvenanti, darbo reikalais ketvirtus metus į ES sostinę vis atvykstanti EP narė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė išskira kitą Briuselio patrauklumą – patogią geografinę padėtį, padedančią patogiai ir lengvau pasiekti tiek Centrinę, tiek Pietų Europą.

Deja, tai sąlygoja ir vienodai darganotą orą ištisus metu, kai Lietuvoje galima pasidžiaugti ryškia sezonų kaita.
Netoli Europos Parlamento gatvėse mėtosi šiukšlių maišai*

„Tvarkos tikrai galėtų būti daugiau. Labai priklauso,kaip ir visur, nuo miesto rajono. Bet net ir EP priegoms pavasariais nepakenktų DAROM talka. Atvykusiems pasisvečiuoti žmonėms neigiamą įspūdį palieka šiukšlių maišai gatvėse. Briuselyje tokia tvarka: rūšiavimas privalomas, tad skirtingoms atliekoms yra skirti skirtingų spalvų maišai, juos tam tikromis dienom surenka ir išveža, žmonės jas tądien palieka gatvėje, todėl kartais atrodo, kad miestas skendi šiukšlių maišuose“,- pastebi europarlamentarė.

L. Donskis: tai Niekieno žemė

Ketverius metus Briuselyje gyvenantis europarlamentaras filosofas Leonidas Donskis teigia, kad ES sostinei negali likti abejingas, tačiau pastebi ir neujaukias miesto zonas.

„Briuselis vietomis yra nejaukus, pasijunti patekęs į Niekieno žemę arba tiesiog nemylimą miesto zoną. Gan nejauku prie ES institucijų, kurių daugelio suprojektavimas sutapo su architektūros nuosmukiu praėjusio amžiaus VII-VIII dešimtmečiais. Sykiu Briuselis kai kur atsiveria kaip jaukus ir žavus miestas - ypač tokios viešosios erdvės kaip Place Jourdan ir Place Flagey su prancūziško tipo sekmadienio turgeliais su šampanu, austrėmis, sraigių sriuba, Afrikos, Turkijos, Libano ir Vietnamo virtuvės gėrybėmis“, - dalijasi L. Donskis.

Briuselio miesto riboje, Koningslo srityje trečius metus gyvenantis flamandas Dries Mertens sako, kad nors mieste ir yra žaliųjų zonų, jų visuomet galėtų būti daugiau.

„Kalbant apie purvą ir skurdą, žinoma, šios problemos egzistuoja, ypač Molenbeek ir Schaarbeek srityse. Liūdna, kad jose dažniausiai gyvena imigrantai“, - pastebėjimais dalijosi flamandas savo draugų rate turintis liuksemburgietį ES pareigūną.

Bendruomenių salos – natūralu

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Dovilė Krupickaitė, besidominti miestų geografija ir planavimu, sako, kad elitinės ES bendruomenės salos mieste – natūralus reiškinys.

„Miestuose, kur apsigyvena kitos tautybės atvykėliai, egzistuoja klasikinis užseniečių pasisikirstymo dėsnis - jie gyvena salomis, nes žmonėms taip yra paprasčiau apsigyventi ir išgyventi naujoje aplinkoje, kultūroje. Taip yra ne tik Briuselyje ar Londone, kurio rytinėje dalyje koncentruojasi rytų europiečiai“, - sakė D. Krupickaitė.

Briuselio savitumu įvardijanti dvi skirtingas užsieniečių bendruomenes – atvykėlius iš Artimųjų Rytų bei ES bendruomenę, profesorė tai išskiria kaip sąlygojančius aplinkos pokyčius ir skatinančius imtis integracijos politikos.