Euro zonos tvirtybės išbandymai
Euro zonai praėjusių metų pradžia buvo rūškana. Jau 2009 metų gruodį dėl nevaldomo deficito reitingų agentūra „Fitch“ sumažino ilgalaikius paskolų reitingus Graikijai nuo A- iki BBB+, tai pakėlė paskolų kainą šiai eurą turinčiai šaliai. 2010 metų sausį, skirtumas tarp Graikijos ir stabilius finansus turinčios Vokietijos pasiekė 4 procentinius punktus: investuotojai suabejojo Graikijos mokumu. Balandį euro zona susitarė paskirti lėšų silpniausiai euro zonos narei, Graikija oficialiai paprašė paskolos iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo. Jos per trejus metus Graikijai susitarė paskolinti 110 mlrd. eurų. Visą šį procesą lydėjo protestai dėl taupymo priemonių Graikijoje.
Graikija buvo ne vienintelė euro zonos šalis, 2010 metais kėlusi nerimą. Finansų rinkos abejojo vadinamųjų „kiaulių“ – Portugalijos, Airijos, Italijos, Graikijos ir Ispanijos (angl. PIIGS – Portugal, Ireland, Italy, Greece, Spain).
Kita po Graikijos suklupo Airija. Pasak Reuters naujienų agentūros, prognozuojama, kad jos viešojo sektoriaus deficitas pasieks 32 procentus bendrojo vidaus produkto (apie tris kartus daugiau nei Lietuvos, apie dešimt kartų daugiau nei reikalauja Stabilumo ir augimo paktas). Lapkritį Airija oficialiai kreipėsi finansinės pagalbos į ES ir TVF, pristatė taupymo planą. Lapkričio pabaigoje ES finansų ministrai susitarė dėl 85 mlrd. eurų Airijos gelbėjimo paketo.
Europos Sąjunga 2011 metais vietoje laikinų prasiskolinusių šalių gelbėjimo priemonių rengiasi pradėti kurti ilgalaikį finansinės rizikos valdymo mechanizmą.
Pasitikėjimą euro zona parodė Estija, kuri nepaisant įtampos euro klube pasiprašė į jį priimama, įvykdė reikalingus kriterijus ir eurą įsivedė 2011 m. sausio 1 dieną.
Įtampa dėl ES biudžeto
2010 metais Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba susitarė dėl Europos finansų rinkų stebėsenos sistemos, kuri pradeda veikti 2011 metais. Stabilumą aukštesniame lygmenyje užtikrins Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), žemesniame lygmenyje – trys priežiūros institucijos, besirūpinsiančios bankininkystės, draudimo ir pensijų bei vertybinių popierių ir rinkų funkcionavimo priežiūra.
Pernai ES sąjunga rizikavo pradėti 2011 metus neturėdama patvirtinto biudžeto. ES institucijos susirėmė dėl ES biudžeto: Europos Parlamentas išlaidas norėjo didinti labiau nei buvo siūloma. Be to, Europos Parlamentas reikalavo ir daugiau galių kontroliuojanti biudžetą ateityje. Jeigu biudžetas nebūtų buvęs priimtas, ES turėtų gyventi laikydamasi 2010 metų biudžeto, kas mėnesį sulaukdama 1/12 jo dalies. Naujai steigiamoms ES finansų priežiūros institucijoms nebūtų paskirta lėšų.
Gruodžio pabaigoje Europos Parlamentas visgi patvirtino ES biudžetą. ES išlaidos 2011 metais auga 2,9 procento iki 126,5 mlrd. eurų.
Katastrofos
Balandžio 10 dieną Europą ir pasaulį sukrėtė Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir žmonos, kelių ministrų, centrinio banko vadovo, kitų Lenkijos vadovų žūtis lėktuvo katastrofoje Rusijoje netoli Smolensko. Katastrofoje žuvo 96 žmonės. Vietoje žuvusiojo L.Kaszynskio Lenkijos prezidentu buvo išrinktas Bronislawas Komorowskis. 2010 metų pabaigoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pavadino kai kuriuos rusų atlikto tyrimo atradimus „nepriimtinais“. Tyrimo išvados nėra paskelbtos viešai. Pasak „RIA Novosti“, Tarptautinis aviacijos komitetas nustatė 12 priežasčių, kodėl rūke sudužo prezidento lėktuvas.
Skrydžiai
Balandį ES padangę tikrąja šio žodžio prasme užtemdė Islandijos ugnikalnio pelenai. Balandžio viduryje išsiveržęs ugnikalnis pelenus į orą sutrikdė aviakompanijų darbą Šiaurės ir Vakarų Europoje.
Dar viena su Islandija susijusi naujiena 2010 metais: Liepos mėnesį ES jai suteikė kandidatės įsijungti į Sąjungą statusą, praėjusią vasarą prasidėjo oficialios derybos. Islandiją į ES pasiprašė 2009 metais, po to, kai 2008 metais sugriuvo Islandijos finansų sistema, šalis nacionalizavo didžiausius bankus, valiuta krona nuvertėjo.
Praėjusių metų pabaigą europiečiai vėl užstrigo oro uostuose, šį kartą ne dėl pelenų, o sniego. Dalis jų oro uostuose buvo priversti sutikti 2010 metų Kalėdas. ES susisiekimo komisaras Siimas Kallas pareiškė, jog oro uostai ir geležinkeliai turėtų užtikrinti, kad keliautojams suteikiamas tinkamas paslaugų lygis ir minimalūs kokybės reikalavimai. Pasak Reuters naujienų agentūros, jis pasiūlė, kad Europos Komisija nustatytų šiuos minimalų paslaugų reguliavimą, jeigu oro uostai patys nesusitvarkytų.
Politika
2010 metų pradžioje JAV prezidentas Barackas Obama sulaužė ilgametę ES ir JAV santykių tradiciją ir atšaukė savo dalyvavimą 2010 m. gegužę planuotame ES-JAVsuvažiavime Madride. Tai sukėlė diplomatinius ginčus tarp ES ir JAV. Tuo metu ES pirmininkavusi Ispanija pasiūlė suvažiavimą atšaukti, jos premjeras Jose Luisas Rodríguezas Zapatero naujienų agentūrų buvo apibūdintas kaip „supykęs“ ir „sumišęs“. Analitikų vertinimais, toks B.Obamos žingsnis parodė, kad ES nėra vertinama kaip stiprus pasaulinės politikos žaidėjas. ES ir JAV vėliau pranešė, kad nuo šiol ES-JAV suvažiavimai nebus rengiami kasmet, o tik „esant poreikiui“.
Praėjusiais metais politinėje padangėje Prancūzija pažėrė karštų naujienų ES. Rudens pradžioje Prancūzija pradėjo tūkstančiais deportuoti romus, nepaisydama kaltinimų diskriminacija bei ES piliečių judėjimo laisvės apribojimų (daugelis romų turi Rumunijos ar Bulgarijos pilietybes).
Be to, rudenį Prancūzijoje nuvilnijo riaušės dėl ketinimų padidinti išėjimo į pensiją amžių iki 62 metų nuo 60. Įtampa pasiekė tokį lygį, kad, anot portalo news24.com, spalį Prancūzija perspėjo kai kurias pagrindiniame šalies oro uoste besileidžiančių lėktuvų aviakompanijas, kad šie atskrisdami dėl visa ko turėtų degalų keliui atgal.
Nuo 2011 metų pradžios pirmininkavimą ES perėmusi Vengrija likus mažiau nei mėnesiui iki termino priėmė žiniasklaidos įstatymą, kuris kritikuojamas dėl vyriausybės noro kontroliuoti žiniasklaidos turinį.