Galėtų atrodyti keista, kad rūkymo kontrolė tapo ES reikalu, tačiau tabako gaminiai juk yra laikomi prekėmis, vadinasi, vadovaujantis laisvo prekių judėjimo Europoje principu, juos reguliuoja ES vidaus rinkos įstatymai. Virtinė direktyvų jau nustatė tabako gaminių ženklinimo, sudėties, reklamavimo taisykles bei reikalavimus tabako gamintojams, remiantiems sporto renginius, o tabako garso bei vaizdo reklama dabar apskritai uždrausta.
Tuo pat metu, pradėjus reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, sumažėjo tiesioginės ES išmokos tabako augintojams. ES vykdoma tabako pramonės kontrolė pateisinama visiškai įtikinamais argumentais, ypač reikalavimų dėl cigarečių sudėties ir parduodamų tabako gaminių apmokestinimo suvienodinimas. Šių sričių teisinis reguliavimas įtakoja laisvą prekių judėjimą. Kiti įstatymai, pavyzdžiui, draudžiantys reklamą, ribojantys rėmimą, draudžiantys rūkyti darbo vietoje, neturi aiškaus ryšio su vieninga rinka, todėl yra ginčytini.
Patirtis parodė, kad socialinės inžinerijos projektai, kuriais siekiama apriboti pagrindines laisves, dažnai duoda kitokius rezultatus, nei tikėtasi, ir paprastai būna visiškai nesėkmingi. „Revue Politika“ mano, kad būtent tokio likimo susilauks ir griežta ES politika rūkalių, kurie sudaro daugiau kaip trečdalį Europos gyventojų, atžvilgiu. Dėl tokių draudimų rūkymas per keletą metų gali tapti pasipriešinimo simboliu – pasipriešinimo visur besikišančioms ir „tėviškai“ auklėjančioms valdžios institucijoms bei nemažėjančiam ES apetitui viską reguliuoti, erzinančiam vis daugiau ir daugiau ES piliečių, mano čekų laikraštis.