Populiariuose ES darbo pasiūlymų puslapiuose, pavyzdžiui EuroBrussels.com, jobs.euractiv.com, akys raibsta nuo viliojančių darbo skelbimų: Europos biofarmacijos įmonės vykdomasis direktorius, finansų analitikas, komunikacijos ekspertas, projekto koordinatorius ir daugelis kitų.

Būsimiems darbuotojams keliami panašūs reikalavimai: aukštasis universitetinis išsilavinimas, specialistams – nuo 3 iki 5 metų darbo patirtis savo srityje, vadovams – 10 metų, puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, gebėjimas dirbti komandoje ir užsienio kalbų žinios. Vienur pageidaujama, kad darbuotojas puikiai kalbėtų, rašytų ir skaitytų angliškai bei papildomai mokėtų prancūzų, vokiečių ar kitą ES kalbą. Kai kur nurodoma, kad būtina puikiai mokėti dvi kalbas: anglų – prancūzų, anglų – vokiečių ir t.t.

MyEP.lt domėjosi, ar Lietuvoje yra specialistų, galinčių sėkmingai įveikti pretendentus iš kitų šalių ir įsitaisyti dažnai gerai apmokamuose ES postuose?

Kasdien bendrauja tik gimtąja kalba

Lietuvos personalo atrankos specialistai sutartinai tvirtina, kad Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti ES – ir ne tik aukšto lygio specialistų, bet ir aukščiausio lygmens vadovų. Tačiau dažnai lietuvių problema tampa ne profesinė kvalifikacija ar įgūdžiai, o užsienio kalbos žinios: laisvai kalbančių ne tik angliškai, bet dar ir kita ES kalba, nėra daug.

„Lietuvoje tikrai daug aukšto lygio specialistų ir vadovų. Tačiau dažnas gerai moka anglų ir rusų kalbas, tuo tarpu su kitomis ES kalbomis, kurios Lietuvoje nėra tokios populiarios – kiek sunkiau. Bet tikrai galima rasti specialistų, neblogai mokančių ir vokiškai, prancūziškai“, – teigia personalo atrankos kompanijos „Search Group“ direktorius Šarūnas Dyburis.

Pasak jo, nepakankamas užsienio kalbos žinias lemia ne tik prastas mokymo lygis, bet ir vartojimo poreikis: retas lietuvis kasdien priverstas bendrauti angliškai, prancūziškai ar vokiškai. O nevartojama kalba labai greitai pasimiršta.

Be to, kaip pastebi „Talentor Lietuva“ direktorė Aušra Grybauskienė, lietuviai labai skirtingai vertina savo užsienio kalbos įgūdžius.

„Užsienio kalbos įgūdžių vertinimas „gerai“ – labai reliatyvus dalykas: pretendentų žinios svyruoja nuo „kalbos pagrindai“ iki moka „labai gerai“, – sako ji.

Prasčiau save vertina

Kompanija „Search Group“ šiuo metu dažniausiai registruoja darbo ieškančius viduriniosios grandies vadovus. Įmonėms išgyvenant ne pačius geriausius laikus, nemaža dalis jų neteko ankstesnių pozicijų.

Pasak Š. Dyburio, šiuo metu darbo Lietuvoje nerandantys buvę vadovai drąsiai gali pretenduoti eiti įvairias pareigas ES ir pasigirti gerokai didesniu darbo stažu nei pageidauja būsimasis darbdavys.

„Tačiau neretai lietuviams pakiša koją mūsų provincialumas, savo jėgų ir kvalifikacijos nuvertinimas. Dažnas mūsų specialistas save vertina prasčiau nei užsienio specialistas. Manau, tai daugiausia yra dėl nežinojimo, neturėjimo su kuo palyginti“, – kalbėjo Š. Dyburis.

Jis taip pat paminėjo dar vieną lietuvių būdo bruožą: dažnas tautietis nesvarsto karjeros galimybių užsienyje, nes vadovaujasi posakiu: „Verčiau būti didele žuvimi mažame tvenkinyje, nei maža – dideliame“.

Vilioja jaunus ir vienišus

Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius pastebi, kad kartais besikreipiantys aukštos kvalifikacijos vadovai, kurie galėtų drąsiai įsidarbinti ES, tiesiog nori patikrinti savo „vertę“ darbo rinkoje.

„Jie kreipiasi į mus norėdami patikrinti, kokį atlyginimą jiems galėtų pasiūlyti konkurentų įmonės. Jei rinkos vertė stipriai viršija jų gaunamą atlyginimą, kvalifikuoti bei patyrę vadovai kreipiasi su konkrečiais pageidavimais būsimajam darbui. Užsienyje aukštesnės kvalifikacijos asmenys ieško darbo dėl ribotų karjeros galimybių Lietuvoje bei atlygio, kuris dažnai neatitinka jiems priskirtos atsakomybės“ – tvirtina K. Blaževičius.

Karjeros iššūkiams užsienyje ypač atviri jaunesni specialistai, kurių neriboja šeima. Būtent šeimyninė padėtis dažnai atbaido lietuvius nuo karjeros svetur.

Darbo rinkos specialistai vieningai tvirtina, kad rūpesčius su visa šeima persikelti į kitą šalį, ten vaikus leisti į naują darželį ar mokyklą, antrosios pusės darbo paieškas gali „atsverti“ tik finansiškai itin patrauklus darbo pasiūlymas.

Giria lietuvių kompetenciją

Aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų paieška užsiimanti bendrovė „Primum Esse“ kartais sulaukia užsakymų darbui ES šalyse atrinkti specialistus Lietuvoje.

„Tokiais pasiūlymais dažnai domisi jauni žmones, dar nesukūrę šeimos, arba užsienyje studijavę specialistai. Jie jau būna susipažinę su ES kultūra, gerai moka užsienio kalbą ir numano, į kokią terpę pateks“, – pasakoja pardavimo vadovas Valdas Grudė.

Pasak jo, dažniausiai darbdaviai pageidauja, kad būsimas darbuotojas mokėtų anglų kalbą, nors pasitaiko užklausų, kai pageidaujamas ir vokiečių arba skandinavų kalbų mokėjimas.

„Primum Esse“ atstovo teigimu, užsienio kompanijos dažnai dairosi specialistų Lietuvių, mat lietuviams pakankamai gerai sekasi dirbti ES, jie puikiai integruojasi tarptautinėse įmonėse, pasitaiko nemažai atvejų, kai tautiečiai sėkmingai kopia karjeros laiptais.

„Turėjome vieną klientą iš Danijos. Jie buvo taip susižavėję lietuvių kompetencija, kad į savo svarbiausių specialistų komandą sąmoningai ieškojo kandidatų iš Lietuvos“, – pasakoja V. Grudė.