Šiemet rinkimuose nominuoti šie kandidantai:

Andrus Ansipas, Estijos ministras pirmininkas. Nepaisant ekonominių problemų, A. Ansipo vyriausybės vadovaujama Estija pasiekė tiek, kad šaliai leista prisijungti prie euro zonos – tai įvyks jau sausio 1 d. Kadangi pastaruoju metu pradėta abejoti euro zonos patikimumu, Estijos noras prie jos prisijungti yra labai svarbus, rašoma nominanto pristatyme.

Andersas Borgas, Švedijos finansų ministras
Andersas Borgas

A. Borgo įtaka Finansų ministrų taryboje išaugo. Švedija nusprendė prisidėti prie Europos finansinio stabilumo fondo, nors ir nėra vieningos valiutos zonos narė. Ji pirmoji pradėjo taikyti žlungančių bankų gelbėjimo modelį, be to, rėmė ir Baltijos šalių bankus.

Davidas Cameronas
Davidas Cameronas ir Nickas Cleggas, atitinkamai Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas ir ministro pirmininko pavaduotojas.

Šių politikų iš Konservatorių ir Liberalų demokratų partijų sprendimas sudaryti koalicinę vyriausybę leido D. Cameronui atsiriboti nuo dešiniųjų euroskeptikų, o pati Jungtinė Karalystė ėmė žengti koja kojon su visa Europa.


K.T. zu Guttenbergas
Karlas-Theodoras zu Guttenbergas, Vokietijos gynybos ministras. K. T. zu Guttenbergas modernizuoja Vokietijos karines pajėgas bei apskritai požiūrį į karines struktūras. Vokietijos dalyvavimą Afganistano konflikte jis pavadino karu, priešingai, nei galvoja dauguma gyventojų, ir sustabdė šauktinių ėmimą į karinę tarnybą, siekdamas sukurti profesionalią kariuomenę.


George Papaconstantinou
George Papaconstantinou, Graikijos finansų ministras. G. Papaconstantinou užsitarnavo savo kolegų finansų ministrų ir finansų rinkų dalyvių pagarbą, kovodamas su Graikijos valstybės skolos sukeltomis problemomis. Jei ne jo veikla, Graikijos – o tuo pačiu ir visos euro zonos – padėtis būtų buvusi daug blogesnė.

Rinkimų rezultatai paaiškės lapkričio 30 dieną, Briuselyje.