37 metų suomė žurnalistė Kaisa nuo 1998 m. gyvena su savo partnere, prancūze Claire. Dvi motinos augina ketverių metų sūnų ir dešimtmetę dukrą, kurias dirbtinio apvaisinimo būdu pagimdė Kaisa. 2004 m. jos pagal Prancūzijos įstatymus įregistravo civilinę santuoką. Claire turi bendrą vaikų globos teisę, leidžiančią jai, pavyzdžiui, aplankyti vaikus ligoninėje, jei jie patektų į avariją.
Bet čia šeimos teisės ir pasibaigia.
Jei Kaisa netikėtai mirtų, Prancūzijos valstybė paimtų globoti Claire vaikus. Jei Kaisa paliktų Claire, prancūzė netektų teisės kada nors juos pamatyti. Priešingu atveju, jei Claire mirtų, jos vaikams nuo palikimo tektų mokėti net 60 procentų mokestį, nes teisiniu požiūriu jie jai yra svetimi. Jei Claire paliktų Kaisą, ji neprivalėtų mokėti alimentų.
„Mūsų vaikams šeima egzistuoja, nesvarbu, ką sako įstatymai. Jiems svarbu tai, kad jie turi dvi mamas. Taip yra nuo jų gimimo. Tai paprasta. Tai akivaizdu. Jiems nerūpi, ar įstatymai tai pripažįsta. Ateityje tai gali pasikeisti“, - „EUobserver“ sakė Kaisa. - „Mums, kol nesusidūrėme su jokiomis problemomis, viskas yra gerai. Bet jeigu tarp mūsų kiltų konfliktas, įtampa, šie klausimai labai greitai iškiltų“.
Tokia Kaisos ir Claire situacija susidaro ne dėl nusistatymo prieš homoseksualus, bet dėl teisinės painiavos.
„Suomija priešingo nusistatymo kaip ir neturi. Jie tiesiog nežino, kaip elgtis – laikosi tam tikrų abstrakčių gairių. Kvaila, kad Europos Sąjungoje yra tiek daug skirtingų nacionalinės teisės reikalavimų, bet nėra vieningo pripažinimo“, - sakė Kaisa.
Norint įsivaikinti – teisinė painiava
Tam, kad Claire galėtų įsivaikinti vaikus, šeima turėtų įveikti teisinę painiavą: Kaisa turėtų nutraukti prancūzišką santuoką, išvykti gyventi į Suomiją mažiausiai šešiems mėnesiams, ten užsiregistruoti ir mokėti mokesčius, pagal Suomijos įstatymus sudaryti naują civilinę sąjungą, užregistruoti įvaikinimą ir, grįžusi į Prancūziją, sulaukti, kol Prancūzija pripažins Suomijoje registruotą santuoką ir įvaikinimą.
Jei šeima persikraustytų į kitą ES šalį, visa tai gali nebegalioti. Dėl nusiteikimo prieš homoseksualus, jų teisės niekada nebūtų pripažįstamos konservatyviose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ar Lenkijoje. Jei jie nuvažiuotų atostogų į, tarkime, Maltą, ir vienas iš šeimos narių patektų į ligoninę, nėra jokių garantijų, kad kitiems šeimos nariams būtų leista jį ar ją aplankyti.
Tuo tarpu visoje Europoje heteroseksualios šeimos turi visas teises.
„Aišku, kad sąjungos piliečiai, gyvenantys teisiškai pripažintoje santuokoje ar registruotoje partnerystėje, turėtų išlaikyti sąjungos teisės aktų suteikiamą šeimyninę padėtį ir savo teises, keliaudami iš vienos šalies narės į kitą“. Taip pat teigiama, kad 2013 m. įsigaliosiančiame naujame veiksmų plane bus numatoma „palengvinti laisvą dokumentų judėjimą ir tam tikro civilinio statuso galiojimą liudijančių dokumentų (pavyzdžiui, susijusių su gimimu, tėvystės nustatymu, įvaikinimu ar pavarde) pripažinimą“.
Nesutinka ginantieji homoseksualų teises
„ILGA-Europe“ ir Kaisa kaltina Komisiją nenoru imtis politiškai pavojingo klausimo ir priversti konservatyvias rytų ir pietų Europos šalis priimti liberalesnes nuostatas dėl tos pačios lyties santuokų.
Būdama žurnalistė, Kaisa pati supranta, kad tai sukeltų skandalą.
„Tai kontroversiškas klausimas, priverčiantis žmones pasisakyti už ar prieš vienos lyties asmenų sąjungas. Tačiau tam tikra prasme tai visai nesusiję su tomis teorinėmis diskusijomis. Tokios šeimos jau egzistuoja Europoje – jei jas pripažįsta viena šalis, turėtų pripažinti ir kitos, nes nepripažinimas turi labai konkrečius padarinius žmonių gyvenimams“, - sakė ji. - „Tai susiję su judėjimo laisve, su ES įkūrimo principu. Taigi kas svarbiau Komisijai – ginti savo principus ar stengtis neįpykdyti tam tikrų valstybių narių?“