„Vien guostis ir vardyti pačius nusikaltimus yra beveik beprasmiška. Tokia pozicija pakertama populiariais arba pseudopsichologiniais išvedžiojimais, vadinant ją viktimizacija. Kažkas viktimizuojasi, skelbia save auka... Ir prasideda karuselė: ar tikrai jis tik auka, o gal jis ir pats kaltas? Ir tada kaltė pradeda išsiplauti, nes kas nors tuo suinteresuotas. Taip būna ir gali būti matoma iki pačių elementariausių, nors taip pat baisių, nusikaltimų“, - konferencijoje apie komunizmo nusikaltimus teigė V. Landsbergis.
Kalta kartais apskelbiama ir prievartaujama moteris
Kalbėdamas Seime vykusioje konferencijoje „Komunizmo šmėkla ir nusikaltimai“, europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, teigė, jog, jo nuomone, atėjo laikas vengti metaforų, politiškai korektiškos retorikos bei Ezopo pasakėčių kalbos ir tiesiai vardinti nusikaltimus tautoms, žmoniškumui ir moralei įvykdžiusius fizinius ir juridinius asmenis – komunistines valstybes, partijas, organizacijas, jų narius ir vadus.
„Kitaip sakant mums turėtų rūpėti nusikaltėlio pavardė, adresas. Be nusikaltėlio tarsi nėra ir nusikaltimo, o kaip paprastai sakoma – tik nelaimingas atsitikimas“, - svarstė politikas.
Jo teigimu, ši problema kartais pastebima ir Lietuvoje, mat jau pradedama kalbėti „apie Sausio įvykius“, kai turima mintyse brutalus sovietų kariuomenės bandymas sutrukdyti Lietuvai tapti nepriklausomai.
„Tai štai, ir komunizmo arba nacizmo vardu, vokiečių rasės vardu ar dar kokiais nors pateisinimais buvo daromi labai dideli nusikaltimai, bet vis dėlto, kai žudomi žmonės ir naikinamas jų sukurtas gėris – kultūrinis, materialus, ir visoks kitoks – pats gyvenimo džiaugsmas ir viltis gyventi. Kai visa tai naikinama, kas nors tai atlieka. Būtent atlikėjas ir veikėjas! Tai tikrai ne doktrina, ne mitologija, ne utopija, tai yra konkretu“, - sakė politikas.
„Čia leiskite man prisiminti draugą Leniną, kuris yra pasakęs reikšmingus žodžius: „Tiesa visada konkreti“. Mūsų atveju tai tinka. Kaltinti -izmą vienokį, kitokį ar penktokį, yra saviapgaulė arba dar blogiau. Kas kita, kad nusikaltimų atlikėjas gali būti vienokio ar kitokio -izmo indoktrinuotas. Arba randa atitinkamoje mitologijoje savo blogumo pateisinimą: „Taip aš blogas, nes to reikia“, - pridūrė V. Landsbergis.
Europos Parlamento (EP) nario nuomone, vien guostis vardijant pačius nusikaltimus yra beveik beprasmiška, be to, tokia pozicija labai lengvai sumalama į miltus pasitelkus psichologinius išvedžiojimus – esą auka taip pat neša dalį kaltės.
„Štai prievartaujama moteris be reikalo ir per daug priešinosi. Todėl nukentėjo daugiau nei būtų nukentėjusi kitokio elgesio atveju. Ir tas pats čia taikoma tautai ir mūsų tautai. Ir kodėl mes priešinomės? Būtume nukentėję mažiau. Ir tarsi žiūri vieni į kitus gintarinėmis akelėmis – matai, gal iš tikrųjų...“, - kalbėjo politikas.
Padarytas nusikaltimas reikalauja atsakomybės
V. Landsbergis pabrėžė, kad suvoktas nusikaltimas iškart kreipia akis į nusikaltėlį, iš kurio reikia reikalauti atsakomybės bei atlyginimo už padarytą žalą. Pasak jo, nusikaltimus vykdo arba fiziniai arba juridiniai asmenys. Tarp fizinių asmenų, galimų įvardinti nusikaltėliais, politikas mini ne tik komunistinių valstybių vadus, partijų lyderius ar kitus vadovaujančius asmenis, bet ir eilinius „budelius“ – tuos, kurie šaudė į pakaušius.
„Taigi fiziniai asmenys ir, aišku, juridiniai asmenys – tai yra organizacijos, partijos ir valstybės, kurios sutinta būti valdomos nusikaltėliškų partijų, klanų arba nusikaltėlių, kaip vadų. O valstybės irgi būna baudžiamos. Deja, tik tada, kai pralaimi karą. Arba beveik tik tada“, - apgailestavo europarlamentaras.
Politikas sako, kad nusikaltimo įsisąmoninimas reikalauja ne tik viešai įvardinti nusikaltimą, surasti bei paskelbti nusikaltėlius, bet taip pat apima ir atsakomybę – nesant atsakomybės, pats nusikaltimas tampa „išplautas“.
„Nusikaltime yra kaltė ir yra atsakomybė, turi būti atsakomybė. Būtina reikalauti atsakomybės, nes jos nereikalaujant nusikaltimas darosi nebe nusikaltimas Štai čia yra ta būtinoji jungtis, kuria nepasirūpinus išsiplauna patys nusikaltimai. Nusikaltimas yra ne koks nors faktas, poelgis ar dar kas nors, bet vertinimas“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Anot politiko, tautų paprotinė teisė, valstybių teisė bei tarptautinė teise yra suformavusi įvairius kriterijus, pagal kuriuo konkretus poelgis gali būti vertinamas kaip nusikaltimas, bet svarbiausia yra viešoji nuomonė bei viešas įtvirtinimas, jog, tarkime, Lietuva buvo okupuota.
Įtvirtinus įvykdytą nusikaltimą viešai, jau galima kalbėti apie atsakomybę bei žalos kompensaciją: „Kaip principas kompensacija implikuoja kaltę ir todėl žmonės eina reikalaudami kompensacijos, nes toks kelias yra nustatytas“, - savo nuomonę dėstė europarlamentaras, dar kartą pabrėžęs, jog tik tokiu būdu nusikaltimai nebus sumenkinami ar net užmirštami.