Antrąją lapkričio savaitę Briuselyje vyksiančiai plenarinei sesijai parengtame pranešime, pranešėjas T.Mannas, EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto atstovas, siūlo parengti „Europos paktą 50plus“, kad iki 2020 m. Europos Sąjungoje vyresnių kaip 50 metų darbuotojų dalis padidėtų bent iki 55 procentų.

Viena iš jo siūlomų priemonių – panaikinti išankstinį išėjimą į pensiją ir su juo susijusias finansines paskatas. Be to, siekti, kad daugiau visų kartų atstovų mokytųsi, vyresni nei 60 metų amžiaus darbuotojai ir toliau norėtų likti darbo rinkoje.

Pasak jo, naujausi tyrimai rodo, kad daug darbdavių kaip ir anksčiau turi išankstinių nusistatymų dėl vyresnių darbuotojų darbo rezultatų.

Garantijos jaunimui

Pranešėjas taip pat siūlo nustatyti Europos jaunimo garantijas

Jo siūlymu, Europos Komisija ir Tarybą turi parengti konkrečias priemones, kurias taikant jaunuoliams, po daugiausia 6 mėnesių nedarbo, būtų pasiūloma darbo vieta, mokymosi vieta, papildomas profesinis mokymas arba derinamas darbas ir profesinis mokymas.

„Turėtų būti taikomas principas „skatinti ir reikalauti“. Atitinkami asmenys turi patys stengtis ir dalyvauti savo įtraukimo į darbo rinką procese“, - teigia T.Mannas.

Lietuvoje išankstinė senatvės pensija skiriama gyventojams, kuriems kreipimosi dėl išankstinės pensijos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, kurie turi ne mažesnį nei 30 metų socialinio pensijų draudimo stažą.

Senatvė
Kai asmuo, kuris yra gavęs išankstinę senatvės pensiją, sulaukia senatvės pensijos amžiaus, jam skiriama senatvės pensija mažinama po 0,4 procento už kiekvieną mėnesį, kurį asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.

Ekonominės krizės akivaizdoje galimybė išeiti į išankstinę pensiją dažnai yra vienintelė darbo netenkančių vyresnio amžiaus žmonių galimybė, nors tai ateityje ir sumažina senatvės pensiją.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“), duomenimis, antrąjį 2010 metų ketvirtį Lietuvoje buvo mokamos 8,288 tūkst. išankstinės senatvės pensijos. Palyginimui, tuo metu buvo mokama 598,779 tūkst. senatvės pensijų. Tačiau išankstinių pensijų dalis palyginti su 2008 metų antruoju ketvirčiu, kai Lietuvos ekonomika vis dar augo, padidėjo apie 12 proc.

Pasiekė ribas

Pasak T.Manno pranešimo, demografiniai pokyčiai lemia, kad žmonės tampa vis vyresni ir vis ilgiau išlieka fiziškai ir dvasiškai aktyvus, o gimstamumas valstybėse ES narėse jau kelis dešimtmečius yra mažas. Tad amžiaus piramidėje vis didesnę dalį užima vyresnės kartos.

Anot T.Manno, kartų susitarimas pasiekė savo ribas. Jis gali užtikrinti solidarumą, socialinį teisingumą ir socialinės apsaugos sistemų stabilumą tik tol, kol išmokas gaunančių asmenų skaičius yra daug mažesnis už skaičių asmenų, kurie už jas moka. EP nario teigimu, jeigu prognozės pasitvirtins, tikėtina, kad ateinančioms kartoms teks didelė finansinė našta ir dėl to kils paskirstymo konfliktų.

Pasak pranešimo, manoma, kad iki 2020 m. dirbančių žmonių skaičius sumažės trimis milijonais, bus daugiau vyresnių darbuotojų (55-64), daugiau pensininkų (65-79), daugiau senyvo amžiaus žmonių (80-mečių ir vyresnių), tuo pačiu metu mažiau vaikų, jaunimo ir darbingo amžiaus suaugusiųjų.