Sicilijoje ES pinigai dingsta kaip į balą

Anot neseniai paskelbtų ataskaitų apie ES paramos milijardų panaudojimą, Sicilija išnaudojo juos visus iki paskutinio cento, tačiau ne salos vystymuisi skatinti, o papirkinėjimams ir protekcijoms, skelbia Turino dienraštis „La Stampa“.

Dienraščio teigimu, už 8,5 mlrd. eurų, kuriuos Europos Sąjunga skyrė salai 2000–2007 metais vystymosi atotrūkiui mažinti, kol kas nieko nenuveikta, tačiau iš jų nebeliko nė cento, kaip tikina regiono vadovybė.

Štai 700 mln. eurų buvo skirti gyventojų aprūpinimui vandeniu pagerinti. Tačiau jei 2000 m. su vandens tiekimo problemomis susidūrė 33% namų ūkių, tai dabar tokių šeimų jau 38,7%. 400 mln. eurų buvo suteikta turizmo ne sezono metu skatinimui – už tiek būtų galima nusipirkti oro linijų bendrovę. Bet vėlgi, tokių turistų ne tik nepadaugėjo, bet net keliomis procentinėmis dalimis sumažėjo.

300 mln. eurų buvo investuota į smulkesnius ar stambesnius atsinaujinančios energijos projektus. Taip, dabar ant kiekvienos kalvelės stovi po vėjo jėgainę, tačiau atsinaujinančios energijos dalis bendrame Sicilijos suvartojamos energijos kiekyje vis dar tebėra 5%, kai tuo tarpu likusioje Pietų Italijos teritorijoje ši dalis jau siekia 9,1%.

230 mln. buvo duoti tam, kad būtų pagerintas susisiekimas geležinkeliais – už juos atliktas kapitalinis viso labo 8 km ilgio linijos remontas. Tuo tarpu Sicilijos gyventojai vis dar važinėja vienbėgiu geležinkeliu, kuriuo 400 km kelionė nuo Palermo iki Mesinos užtrunka keturias su puse valandos.
Nepaisant to, kad miestams buvo išdalinta 300 mln. eurų integruotoms atliekų surinkimo sistemoms plėtoti, gyventojai vis dar dūsta tarp šiukšlių kalnų. Už šiuos pinigus turėjo būti pastatyta 260 sąvartynų ir 64 atliekų apdorojimo ir perdirbimo centrai bei, kaip planuota, perdirbama iki 35% atliekų, tačiau iš tiesų Sicilijoje perdirbamų atliekų dalis neperžengė ir 6%.

Sicilijos gyventojų tai nebestebina, jie įsitikinę, kad už visų, regis, gerų ketinimų, slypi vienas ir tas pats. Visos ES subsidijos, per septynerius metus suteiktos beveik 43 tūkstančiams projektų, buvo patyliukais išsidalintos vietos valdžios institucijų prieškambariuose.

Iš ES pinigų taip pat buvo išmokėtos algos 29 tūkstančiams miškininkų ir tūkstančiams specialistų, sudarinėjusių kultūros paveldo objektų katalogus, „konkurencingumo didinimo“, „regioninio marketingo“ ir „įvaizdžio formavimo“ strategijas. Tačiau nebuvo net pradėti statyti jokie infrastruktūros objektai, kaip, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Portugalijoje, kur įrengtos krantinės, greitkeliai ar prieplaukos, prisidėjusios prie šalių augimo. Tiesa, reikia paminėti, kad bent jau buvo restauruoti Sicilijos muziejai ir istoriniai paminklai.

Dosni ES parama paskatino šimtų kompanijų, organizacijų ir įmonių, kurių vienintelė paskirtis – išnaudoti ES fondus, atsiradimą. Jos pasivadino įmantriomis, mažai ką reiškiančiomis santrumpomis, rengia „schemas“, „strategijas“ ir „projektus“ bei atakuoja įvairias sritis remiančius ES fondus. Iškilo visai nauja paraiškų ES fondams rengėjų kasta.

Prasidėjus naujajam 2007–2012 m. ES finansiniam laikotarpiui, vis dar niekas nepasikeitė. Pagal šią schemą Sicilijai numatyti 6,6 mlrd. eurų, o Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai atseikės dar 4 milijardus, kuriuos Sicilijos gubernatorius jau spėjo pažadėti pusei salos. Tačiau tai, ko gero, jau bus paskutinis auksinis lietus, nes dabar ES visą dėmesį rengiasi nukreipti į naująsias nares Rytų Europoje.