ES piliečiai mano, kad ankstesniais metais, kuriems pasibaigus atliktas tyrimas, skurdas padidėjo visais lygmenimis: 6 iš 10 respondentų teigia, kad skurdas padidėjo jų regione, trys ketvirtadaliai jaučia savo šalyje padidėjusį skurdą, o 60 % mano, kad skurdas padidėjo visoje Europos Sąjungoje.

Vidutiniškai 89 proc. europiečių mano, kad jų vyriausybės privalo imtis skubių veiksmų, kovojant su skurdu.

Bus įgyvendinama apie 1000 projektų

ES, koordinuotomis pastangomis siekdama įveikti skurdą ir socialinę atskirtį, skatina valstybes nares imtis „aktyvios įtraukties” politikos. Aktyvia įtrauktimi siekiama į darbo rinką įtraukti kuo daugiau žmonių, o tiems, kurie negali joje įsitvirtinti, suteikiama praktinė parama, leidžianti jiems gyventi pilnavertį gyvenimą.

Europos šalys šiais metais įgyvendina nacionalines kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programas, kurių rėmuose jau prasidėjo arba netrukus prasidės apie 1000 projektų. Jų visų tikslas – padėti skurstantiems ar socialiai atskirtiems žmonėms. Štai ispanai ketina žmonėms nemokamai transliuoti operą „Carmen“ net 43 Europos šalyse, siekdami, kad kultūra būtų prieinama visiems; Airijoje didžiausios radijo stoties bangomis bus girdimos skurde gyvenančių asmenų istorijos; Austrijoje bus įgyvendinama mokymų programa finansų konsultantams, kurie pagelbėtų skolų turintiems asmenims; Italijoje veiks prekybos centras, kuriame lankytis galės neturintys už ką pavalgyti žmonės ir t.t.

Kova su vaikų skurdu – ES prioritetas

ES skursta maždaug 19 milijonų vaikų. Tikėtina, kad sunkiai besiverčiančiose šeimose augę vaikai visą gyvenimą liks „įkalinti“ skurdo spąstuose. Deja, toks pats likimas gresia ir jų palikuonims.
Vaikai, gyvenantys skurde, dažniausiai susiduria su tarpusavyje susijusiomis problemomis: jie gyvena prastomis sąlygomis, negali pasinaudoti tinkama sveikatos priežiūra, jų išsilavinimo galimybės yra labai ribotos, be to, jiems stinga kokybiško maisto ir drabužių.

2006 m. Europos Vadovų Taryba nustatė vaikų skurdo panaikinimo klausimą vienu iš ES politinės darbotvarkės prioritetu. Tuo remdamosi, valstybių narių vyriausybės įsipareigojo parengti strateginius, ilgalaikius metodus, skirtus vaikų skurdo prevencijai ir kovai su juo. Šie metodai apima įvairias socialinės, kultūrinės ir ekonominės politikos sritis.

D.Britanijoje skursta apie 2,9 mln. vaikų

Didžiojoje Britanijoje šiais metais vykdoma Nacionalinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programa, kuria siekiama informuoti visuomenę apie skurdo ir socialinės atskirties priežastis, paplitimą ir pasekmes, taip pat skatinama įtraukti savanorių organizacijas ir bendruomenes, socialines įmones ir kitus veikėjus, kurie padėtų spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemas.

D. Britanijos valdžia 1999 m. paskelbė, jog iki 2020-ųjų sieks sumažinti vaikų skurdą, o šios pastangos bus įtvirtintos teisės aktuose. Po to, kai buvo paskelbta apie šį britų pasiryžimą, apie 500 tūkst. vaikų išvaduota iš reliatyvaus skurdo (įskaičiuojant apgyvendinimo išlaidas) ir daugiau nei 1,7 mln. vaikų ištraukta iš absoliutaus skurdo. Nepaisant šio progreso, dar 2,9 mln. vaikų DB gyvena reliatyviame skurde.

D. Britanijos nacionalinei programai įgyvendinti skyrė 1 mln. 200 tūkst. svarų sterlingų (4 mln. 992 tūkst. litų)

Vienoje turtingiausių Europos Sąjungos šalių Liuksemburge – nacionalinės programos įgyvendinimui skirta 240 tūkst. eurų (828 tūkst.lt), Norvegijoje – šiek tiek daugiau nei 349 tūkst. eurų (1 mln. 204 tūkst. lt)

Lietuviai kovos su skurdu už 600 tūkst. litų

Tuo metu Lietuvoje skurdo riziką jaučia dešimtadalis dirbančių gyventojų, gegužės mėn. Seime vykusioje diskusijoje yra sakiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Gražina Jalinskienė. Jos teigimu, Lietuvoje praėjusiais metais skurdo 670 tūkst. žmonių, arba 10,3 proc. šalies gyventojų.

„Taip yra dėl per žemo žmogaus darbo užmokesčio ir nepakankamos valstybės socialinės politikos - dirbantis turi išlaikyti daug nedirbančių asmenų", - diskusijoje apie skurdą Lietuvoje sakė ministerijos Socialinės aprėpties skyriaus vedėja Gražina Jalinskienė.

Pasak G.Jalinskienės, Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi iki 2020 metų skurdą sumažinti daugiau negu perpus - iki 5 proc. Jeigu tai padaryti pavyktų, Lietuvoje skurstančių liktų 170 tūkst.

Remiantis SADM pateikta informacija, iš Europos Komisijos siūlytų 2010–ųjų Europos metų prioritetinių sričių Lietuva pasirinko kovą su vaikų skurdu, įskaitant iš kartos į kartą perduodamą skurdą, taip pat kovą su šeimose ir globos įstaigose gyvenančių vaikų skurdu.

Siekiant įgyvendinti Nacionalinę 2010-ųjų Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų programą bus išleista 600 tūkst. Litų, kurių 50 proc. skiria ES, o likusius 50 proc. – Lietuvos vyriausybė.

Už šiuos pinigus įgyvendinama informacinė kampanija – sukurta interneto svetainė www.stopskurdui2010.lt, taip pat atrinkti du nevyriausybinių organizacijų projektai. Vieną jų pavadinimu „Skurdo mažinimo formulė 10 x 10 = 0“ įgyvendina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kitą projektą „Neprarask“ - VšĮ „Gimnazistai“.

Be to, už minėtą sumą „bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, kurias patiria tėvų globos netekę vaikai ar vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose“, „taip pat bus stiprinamos visuomenės nuostatos, jog būtina integruoti šiuos vaikus į visuomenę, siekiant visavertiškos jos raidos, ir, kad būtina ginti vaiko teises augti tinkamoje šeimos aplinkoje ir turėti visas galimybes pasirengti savarankiškam gyvenimui“.