Atostogas gali ilginti

Europos Parlamento ir Tarybos darbo laiko direktyvoje numatyta, kad valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas. Kiekviena valstybė gali laisvai nuspręsti, ar prailginti šį laikotarpį – ES to nereguliuoja.

Minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.

Pernai norėta šią direktyvą atnaujinti, tačiau nepavyko pasiekti susitarimo. Tiesa, diskutuota ne dėl atostogų trukmės, o dėl viršvalandžių.

Kasmetinių minimalių atostogų trukmė ES valstybėse svyruoja nuo 20 iki 30 dienų ir ilgiau. ES vidurkis – 23 dienos. Daugelyje valstybių atostogos ilgėja priklausomai nuo profesijos, darbo sąlygų, išdirbto laikotarpio ar sveikatos būklės.

Dirba daug, ilsisi mažai

„Eurofound“ atliktas kasmetinis tyrimas atskleidė, kad kai kurios ES šalys gerokai lenkia kitas valstybes darbo valandų skaičiumi, tuo tarpu darbuotojai turi gerokai mažiau atostogų.

ES narėse vidutinė darbo savaitė pernai truko 38,7 valandos, 2008 metais – 38,6 valandos. Tačiau pabrėžiama, kad tarp ES valstybių darbo laiko skirtumai vis dar yra labai dideli. Taip pat atkreipiamas dėmesys į profsąjungas, kurios ES senbuvėse vis dar turi nemažą įtaką sprendžiant darbdavio ir darbuotojo santykius, o naujose ES narėse jos negali pasigirti tokią įtaka.

Tyrimas parodė, kad ilgiausios darbo valandos ES yra Vengrijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, o trumpiausios – Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Pavyzdžiui, Vengrijoje per metus darbuotojas vidutiniškai dirba 261 valanda arba beveik 17 procentų ilgiau nei Prancūzijoje.

Tačiau daugiau darbo valandų negarantuoja ilgesnio poilsio. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, pavyzdžiui, vokiečiai, susumavus kasmetines atostogas ir šventines dienas, ilsisi maždaug 45 procentais ilgiau nei vengrai.

Poilsiui – 28 dienos

Nors Lietuvoje kasmetinių minimalių atostogų trukmė nėra ilgiausia ES, tačiau Lietuvos piliečiai neturėtų jaustis nuskriausti.

Lietuvoje Darbo kodeksas numato, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė negali būti trumpesnė nei 28 kalendorinės dienos.

Atostogos iki 35 kalendorinių dienų ilgėja darbuotojams iki 18 metų, taip pat ir dirbantiesiems, vieniems auginantiems vaikus iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.

Pailgintos kasmetinės atostogos – iki 58 kalendorinių dienų – suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės.

Našumu pasigirti negali

Tačiau ilgos atostogos dar negarantuoja, kad po jų darbuotojas dirbs našiau, o jo veiklos efektyvumo rodikliai šoktels į viršų.

„Savo darbo našumu lietuviai atsilieka nuo ES išsivysčiusių šalių, bet taip yra ne dėl atostogų kokybės. Veikia kiti faktoriai ir kriterijai. Atostogų laikas į našumą reaguoja minimaliai, galbūt skaičiuojant, pavyzdžiui, sumažinus atostogų trukmę, ir galima padidinti gamybos apimtis, tačiau nereikia pamiršti ir socialinės reabilitacijos, poilsio“, – pabrėžė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Prezidiumo narys, Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vidmantas Zimnickas.

Tačiau jis neabejoja, kad esant šiandieninei ekonominei situacijai darbdaviai pasisakytų už priimtas europines normas, t.y. trumpesnes atostogas.

Įstatymas dūla stalčiuose

Atostogos priklauso ne tik nuo trukmės, bet ir nuo poilsio kokybės. Vakarų šalys suteikia didesnes galimybes darbuotojams pasirinkti atostogų įvairovę, t.y. veikia žymiai daugiau įvairių socialinių garantijų, todėl geras, prasmingas poilsis gali būti ir trumpesnis.

„Mes, socialiniai partneriai, praeitai Seimo kadencijai pasiūlėme svarstyti socialinių garantijų įstatymą, kuriuo remdamiesi darbdaviai galėtų suteikti daugiau galimybių darbuotojui produktyviai pailsėti, atstatyti jėgas ir būtiną darbingumą bei palaikyti gerą sveikatos būklę. Tačiau šis įstatymas kol kas nėra priimtas“, – kalbėjo V. V. Zimnickas.

Vietoj biuro kėdės – kopimas į kalnus

„Darbdavys visada gali rinktis: turėti „nuvarytus arklius“ ar geriau išleisti žmogų atostogų ir po to turėti efektyvesnį darbuotoją“, – įsitikinusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantė-ekspertė Rima Valantiejienė.

Žmogui atostogos yra būtinybė, tačiau R. Valantiejienė abejoja, ar turėdamas ilgesnes atostogas darbuotojas po jų ims geriau dirbti.

„Tačiau jeigu atostogų bus adekvačiai mažai, natūralu, kad žmogus bus pervargęs ir darbas nebus toks efektyvus – reikės skirti daugiau laiko tai pačiai užduočiai atlikti“, – teigė ji.

Norint iš tiesų gerai pailsėti, atostogų metų reikia ne dienas skaičiuoti, o pakeisti veiklą. Pavyzdžiui, jeigu nuolat sėdite biure, per atostogas reikėtų užsiimti aktyvia veikla, kopti į kalnus ir pan.

„Jeigu darbas yra aktyvus, daug judama, o atostogoms pasirenkamas kopimas į kalnus, bėgiojimas, tokiu atveju žmogus tikrai nepailsės. Atostogų metu būtina keisti veiklos pobūdį, kad skirtingi smegenų pusrutuliai turėtų galimybę pailsėti“, – patarė R. Valantiejienė.

Kasmetinių minimalių atostogų trukmė ES valstybėse

Austrija – 30 darbo dienų

Belgija – 20 kalendorinių dienų

Bulgarija – 26 kalendorinės dienos

Kipras – nuo 20 iki 24 kalendorinių dienų

Čekija – 20 darbo dienų

Vokietija – nuo 20 iki 30 kalendorinių dienų

Danija – 25 kalendorinės dienos

Estija – 28 darbo dienos

Ispanija – 30 kalendorinių dienų arba 22 darbo dienos

Suomija – nuo 24 iki 30 darbo dienų

Prancūzija – 30 kalendorinių dienų

Jungtinė Karalystė – 4 savaitės

Graikija – nuo 20 iki 24 kalendorinių dienų

Vengrija – 20 kalendorinių dienų

Airija – 4 savaitės

Italija – 26 darbo dienos

Lietuva – 28 kalendorinės dienos

Liuksemburgas – 25 kalendorinės dienos

Latvija – 28 kalendorinės dienos

Malta – 25 kalendorinės dienos

Nyderlandai – 25 darbo dienos

Lenkija – nuo 20 darbo dienų

Portugalija – 22 darbo dienos. Jeigu darbuotojas atostogauja žiemą, jis papildomai gauna 2 dienas.

Rumunija – 21 darbo diena

Švedija – 25 darbo dienos

Slovėnija – 20 darbo dienų

Slovakija – 25 kalendorinės dienos

Šaltinis: agri-info. eu

* Kai kuriose ES valstybėse 5 kalendorinės dienos prilygsta savaitės poilsiui – savaitgaliai neįskaičiuojami į atostogų trukmę.