„Diskusija dėl tokių mokesčių įvedimo kyla jau ne pirmą kartą. Lig šiol nėra buvę tokių idėjų, kurioms būtų galima pritarti, tad nepanašu, kad ir šįkart išsakyti pasiūlymai būtų kitokie“, - myEP.lt teigė Giedrė Balčytytė, finansų ministrės atstovė spaudai.
Apie naują mokestį pirmadienį paskelbė už finansinį programavimą atsakingas komisaras lenkas Januszas Lewandowskis. Jo nuomone, Europos ekonomikai atsispiriant nuo dugno, dabar pats laikas pradėti diskutuoti, ar įvesti tiesioginius mokesčius į ES biudžetą. Galutinis pasiūlymas turėtų būti paskelbtas rugsėjį, tačiau dabar siūloma daugiau apmokestinti oro transporto sektorių ir finansinius pavedimus, nuo 2013 m. - ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Toks žingsnis veikiausiai išaugintų komunalinių paslaugų ir degalų kainas.
Paryžius ir Londonas tokioms idėjoms nepritaria nė iš tolo, Berlynas diskutuoja, Madridas laikosi dar nuosakiau. Tačiau nepaisant Vakarų valstybių vadovų pareiškimų, J.Lewandowskis sako turįs stiprų finansų ministrų palaikymą: jie mielai sutiktų, kad ES savo biudžetą pildytų iš tiesioginių mokesčių, o ne ir taip braškančių valstybinių iždų.
„Kalbant apie ES resursus, europinio mokesčio sumanymas staiga tapo labai nemadingas. Tačiau įžvelgiu tendenciją, kad pasitelkus visuomenės nuomonę, įmanoma apginti šito, ar kitų mokesčių įvedimą. Toks žingsnis galėtų tapti netgi populiarus“, - Lenkijos naujienų agentūrai PAP teigė J. Lewandowskis.
„The Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį, kad šie komisaro žodžiai nuskambėjo tada, kai vieni didžiausių mokėtojų į ES biudžetą - Vokietija, D. Britanija ir Prancūzija parodė norą sunkmečiu savo įmokas sumažinti.
Briuselyje veikiantis analitikų centras „Open Europe“ savo ruožtu įvertino, kad tiesioginio ES mokesčio įvedimas būtų akivaizdus žingsnis link federacinės Europos. Tačiau analitikai pažymi, kad pirmoji didžiųjų ES narių reakcija parodė, jog jos virsti federacija netrokšta, nors ES priešaušryje apie „Jungtines Europos Valstijas“ svajojo tuometinis D. Britanijos premjeras Winstonas Churchilis.
Išnaudos bankų kaltę
ES nori padidinti savo kasmetinį biudžetą 5,9 procento iki 130 mlrd. eurų. Neįvardyti EK atstovai teigia, kad spręsdami dėl finansinių pervedimų mokesčio, kliausis visuomenėje paplitusia nuomone, kad bankai ir kitos finansų institucijos turėtų susimokėti už pasaulinę finansų krizę. Kitaip tariant, finansinių pervedimų mokesčio idėja dabar gali būti populiaresnė nei iki krizės.
Valstybių reakcijos:
Vokietijos reakcija tik paskelbus apie planus buvo neigiama.
“Kvietimas sukurti ES mokestį prieštarauja vyriausybės koalicijos sutarčiai, kurioje sakome, kad mes prieštarausime ES mokesčiams arba ES įsikišimui į nacionalinę mokesčių sistemą”, - naujienų agentūra “Dow Jones” cituoja Vokietijos finansų ministrą Tobiasą Romeisį.
Didžiosios Britanijos finansų ministras Jamesas Sassoonas taip pat aiškino, kad Britanija primygtinai reikalauja išlaikyti pilną savo mokesčių kontrolę, todėl blokuotų bet kokį tiesioginį ES mokestį.
„Jungtinė Karalystė mano, kad apmokestinimas yra kiekvienos šalies apsisprendimo reikalas nacionaliniu lygmeniu, ir vetuotų bet kokius tokių mokesčių planus“, - sakė jis.
„The Wall Street Journal“ savo tinklalapyje cituoja gerokai nuosaikesnę Ispanijos vadovybės nuomonę. Ispanijos premjeras Jose Luisas Zapatero kalbėjo apdairiai:
„Visi debatai, kurių tikslas yra sustiprinti ES ekonomiką ir finansinius pajėgumus, Ispanijos yra stebimi su susidomėjimu“.
Prancūzija planus įvesti tiesioginius ES mokesčius įvertino kaip paskelbtus netinkamu laiku.
„Mūsų vertinimu, europietiško mokesčio idėja yra visiškai nelaiku. Bet koks papildomas mokestis šiuo metu yra visiškai nelaukiamas. Šiuo metu laikas yra tinkamas šalims narėms bei pačioms ES institucijoms taupyti“, - AFP sakė Prancūzijos Europos reikalų ministru Pierre'as Lellouche'as. Jis taip pat priminė, kad bendras mokestis atveria ir kitas diskusijas – ar ES šalys narės pasiruošusios vis labiau tapti federacine respublika, mokesčių klausimus perleidžiant centrinei valdžiai.
| ES biudžeto pajamos |
| Pajamos į ES biudžetą yra renkamos iš trijų pagrindinių šaltinių: muitų mokesčių importuojant produktus iš ne ES šalių (apie 12 procentų pajamų),pajamos susijusios su narėse surenkamu pridėtinės vertės mokesčiu (apie 11 procentų) ir valstybių narių įmokos į ES biudžetą (apie 76 procentų pajamų). |