ES ministrai pensinį amžių nuo politikų pečių nori perkelti formulėms

Vis daugiau ES šalių ilginant pensinį amžių ir karpant išmokas, Europos Komisija siūlo tokius sprendimus nukelti nuo senėjančios Europos politikos pečių ir susieti su tikėtina amžiaus trukme, ekonominiais ar kitais rodikliais. Taip siekiama išvengti papildomo debatų ir demonstracijų dėl pensijų keitimo.

Būsimame diskusijų dokumente Europos Komisija (EK) ragina valstybes nares automatiškai pritaikyti pensinį amžių prie besikeičiančios demografinės ir ekonominės situacijos, siekiant išvengti galimų karštų diskusijų apie pensijų reformą, praneša „EurActiv“.

Kitą savaitę Europos Komisija turi paskelbti Žaliąją Knygą – taip vadinamas visuomenės svarstymams pateikiamas pasiūlymų paketas. Tokios konsultacijos tęsis iki lapkričio vidurio, vėliau pasiūlymai bus dar labiau sukonkretinti.

Remiantis EK duomenimis, šiuo metu europiečiai maždaug trečdalį savo suaugusiųjų gyvenimo praleidžia pensijoje. Tik 50 proc. Europos žmonių dirba, būdami vyresni nei 60-ies. Dirbančių ir pensininkų santykis nuolat mažėja, manoma, kad dirbančių žmonių mažės ir toliau, kadangi numatoma gyvenimo trukmė ilgėja.

Automatinio pritaikymo mechanizmai

Jei ši tendencija tęsis ir toliau, „skausmingas mažesnių pensijų ir didesnių įmokų derinys bus neišvengiamas“, – nurodoma dokumente. Siekiant išvengti blogiausio atvejo scenarijaus, Komisija nurodo „automatinio pritaikymo mechanizmus“, kaip pensinio amžiaus pritaikymo besikeičiančioms sąlygoms sprendimą.

Nors ir yra mažiau demokratiški, automatiniai pritaikymo mechanizmai leidžia išvengti debatų ir demonstracijų, paprastai lydinčių bet kokius vyriausybių pensinio amžiaus prailginimo pasiūlymus, mano Komisija.

„Pagrindinė šių mechanizmų idėja – perkelti sprendimų priėmimą iš politinės arenos į įstatymų sritį“, – teigiama 27 ES valstybes nares atstovaujančių Ministrų Tarybos ataskaitoje.

„Daugelis valstybių narių parodė, kad pensijų sistemos pastovumą galima sustiprinti, naudojant automatinį pritaikymą, kai pensinis amžius prailginamas pagal būsimas išmokas, atsižvelgiant į numatomą gyvenimo trukmę. Tokia praktika yra perspektyvus politinis pasirinkimas“, – teigiama Žaliosios Knygos projekte.

Valstybių narių žingsniai

Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse automatinio pritaikymo mechanizmai yra susieti su numatoma gyvenimo trukme: kuo ilgiau gyvena žmonės, tuo ilgesnis jų darbingumo laikas.

Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir kitose šalyse pensinis amžius automatiškai keičiamas pagal ekonominį augimą. Nyderlanduose, Vokietijoje ir Švedijoje pensijos taip pat yra susietos su bendru sistemos balansu, apskaičiuotu remiantis darbo rinkos rodikliais ir valstybės pensijų fondų finansiniu tvarumu.

Vokietijoje taip pat taikomas automatinio pritaikymo mechanizmas, susijęs su įnašų tarifais. Kuo mažesni tarifai, tuo vėliau žmonės išeina į pensiją.