Po nacionalinių rinkimų, kuriuose daugiausiai balsų surinko flamandų separatistų lyderis Bartas De Weveris, Belgija perims pusės metų trukmės prezidentavimą Europos Sąjungai su atsakinga laikinąja vyriausybe, tačiau nesitikima, kad naują vadovą Belgija turės iki rugsėjo pabaigos, nors prancūziškoje dalyje rinkimus laimėjęs Socialistų partijos lyderis Elius di Rupas pademonstravo geranoriškumą ir pasakė, kad nori kuo greitesnės derybų pabaigos.

Kai karalius Albertas II paskyrė Bartą De Wewerį patarėju, praėjusį ketvirtadienį Belgijoje prasidėjo
Belgijos karalius Albertas II
koalicijos derybos. E. di Rupas teigė, jog De Weverio paskyrimas – teigiamas ženklas, formuojant vyriausybę, pats prancūziškoje dalyje laimėjęs politikas laikomas realiausiu kandidatu į Belgijos premjero postą, nes socialistai su kolegomis flamandais turi daugiausiai vietų naujajame parlamente. Tokiai premjero kandidatūrai, atrodo, neprieštarautų ir flamandiškoje dalyje išrinktas B. De Weveris, būsimose derybose dėl valstybinių reformų atiduodamas frankofoniškosioms partijos visišką atsakomybę, kurios flamandiškai kalbančios partijos metų metus reikalavo.

Tikimasi, kad Belgijos užduotį pirmininkauti ES palengvins flamandas krikščionis demokratas Hermanas Van Rompuy’is. Jis atsisakė premjero posto ir tapo Europos Vadovų Tarybos pirmininku – neformaliu ES prezidentu.

„Tai tik palengvins mūsų darbą, – sakė Belgijos Europos reikalų valstybės sekretorius Olivier Chastelis. – Ypač todėl, kad Belgijoje pragmatiškai vertinama Lisabonos sutartis, suteikianti didesnį vaidmenį naujam ES prezidentui.“

Jis pridūrė, jog Belgijos prezidentavimo ES programos nereikėtų painioti su H. Van Rompuy’o, kaip 27 valstybių vadovų atstovo, vaidmeniu.